© LŽŪKT nuotr.
PVM įstatymo 32 str. 2 dalyje nurodoma, kad žemės pardavimas turi būti apmokestinamas PVM, kai parduodama žemė statyboms arba žemė perduodama kartu su naujais pastatais statiniais ar jų dalimis. Kad žemės sklype gali būti atliekami statybos darbai, patvirtina Nekilnojamojo turto registro (NTR) duomenys ir teritorijų planavimo dokumentai.
Žemės, kuri nelaikoma „žeme statyboms“, pardavimas ar kitoks perdavimas, kai pagal sandorio sąlygas asmuo, kuriam tokia žemė perduodama, arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti ja kaip jos savininkas, PVM neapmokestinamas.
Žemė statyboms – tai žemės sklypas, kuris yra skirtas statybai, neatsižvelgiant į tai, ar tame sklype atlikti kokie tvarkymo darbai ar ne. Žemės sklypų vertinimas PVM apskaičiavimo tikslais yra sudėtingas ir painus procesas.
Pavyzdys 1
Nekilnojamojo turto agentūra, PVM mokėtoja, parduoda gyvenamųjų namų statybai skirtus žemės sklypus, taip pat senus pastatus su žeme. Agentūra nuo parduodamų žemės sklypų gyvenamųjų namų statybai vertės turi skaičiuoti PVM, taikant standartinį PVM tarifą, o nuo senų pastatų su žeme PVM neskaičiuoja.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, kai pagrindinė žemės naudojimo paskirtis NTR yra nurodyta „kita“, tai:
Kai žemės sklypui kurio naudojimo paskirtis NTR yra nurodyta „kita“, nurodytas toks žemės naudojimo būdas, kuris žemės sklype leidžia vykdyti statybą, tačiau pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas visame sklype statyba negalima, toks žemės sklypas nelaikomas „žeme statyboms“. Kai NTR nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pagal kurias tam tikrais atvejais statyba galima, žemės sklypas laikomas žeme statyboms tuo atveju, jeigu yra išduotas savivaldybės leidimas, suteikiantis teisę vykdyti statybas tame sklype.
1) ar patvirtintas teritorijos, kuriame yra žemės sklypas, detalusis planas, kuris toje teritorijoje leistų vykdyti statybą;
2) ar patvirtintas teritorijos, kuriame yra žemės sklypas, specialusis planas, kuris iš esmės konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius;
3) ar pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 20 str. nuostatas šiam sklypui savivaldybės administracijos direktorius turėtų nustatyti šio sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus, leidžiančius vykdyti statybą;
4) vertinami savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai.
Pavyzdys 2
Įmonė A pardavė 0,2 ha žemės sklypą, kurio naudojimo paskirtis, nurodyta NTR, yra „kita“, o naudojimo būdas – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Teritorijos, kuriame yra šis sklypas, detaliajame plane yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pagal kurias visa sklypo teritorija patenka į geležinkelio želdinių apsaugos zoną, kurioje statyba negalima.
Šis žemės sklypas nelaikomas žeme statyboms, nes jame statyba negalima.
Pavyzdys 3
Įmonė A pardavė 0,5 ha žemės sklypą. NTR nurodyta, kad žemės naudojimo paskirtis yra „kita“, o naudojimo būdai:
1) daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorija (0,3 ha);
2) atskirųjų želdynų teritorija (0,2 ha). Specialiosios žemės naudojimo sąlygos nenustatytos.
Ar šis žemės sklypas PVM tikslais laikomas žeme statyboms? Taip, laikomas, nes pagal NTR dalyje parduodamo žemės sklypo galima daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypas nebus laikoma „žeme statyboms“, jeigu žemės sklypui yra parengtas ne tik žemės valdos projektas, bet ir žemės kaimo plėtros žemėtvarkos projektas dėl ūkininko sodybos vietos parinkimo tuo atveju, jeigu ūkininko sodybai skirtas žemės plotas sudaro mažesnę dalį viso žemės sklypo. Jeigu ūkininko sodybai skirtas žemės plotas sudaro pusę arba didesnę dalį viso žemės sklypo, tai toks žemės ūkio paskirties žemės sklypas bus laikomas „žeme statyboms“.
www.agroakademija.lt rekomenduoja
Ilgalaikio turto pardavimas: parduosime su PVM ar be? (video)