• Temos
• Finansinė apskaita ir mokesčiai

Užsieniečių įdarbinimas: reikalavimai darbuotojui ir kokius žingsnius turi atlikti darbdavys?

Regina Vaičiuvienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plungės rajono biuro finansinės apskaitos konsultantė

2025-05-08

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Dėl vietinės darbo jėgos trūkumo Lietuvoje įdarbinama vis daugiau užsieniečių. Jų įdarbinimas tampa vis aktualesnis, tačiau procesas reikalauja tam tikrų žinių ir pasiruošimo. Todėl svarbu išsiaiškinti, ką turi žinoti darbdavys, kokius darbus turi atlikti užsienietis, norintis įsidarbinti, ir kokie yra svarbiausi žingsniai, siekiant sėkmingai įdarbinti iš užsienio atvykusį darbuotoją.

Pirmiausia reikėtų pradėti nuo leidimo dirbti užsieniečiui gavimo. Leidimo dirbti ar sprendimo dėl darbo atitikties išdavimo procesas prasideda nuo to, kad darbdavys turi kreiptis į Užimtumo tarnybą. Darbdavys registruoja laisvą darbo vietą www.uzt.lt Į laisvą darbo vietą prioritetą kandidatuoti turi LR piliečiai, ES piliečiai, užsieniečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Jei tokių kandidatų nėra, darbdavys pildo prašymą dėl leidimo dirbti ar sprendimo dėl darbo atitikties išdavimo užsieniečiui. Užimtumo tarnyba per 7 d. d. išnagrinėja prašymą ir priima sprendimą. Darbdavys užsieniečio įdarbinimo dokumentus gali teikti Užimtumo tarnybai 1 mėnesį nuo skelbimo apie laisvą darbo vietą galiojimo pabaigos. Užsienietis, norintis dirbti Lietuvoje, turi atitikti bent vieną iš šių reikalavimų:

Užsienietis, norintis dirbti Lietuvoje, turi atitikti bent vieną iš šių reikalavimų:

• turėti kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą ir
• per pastaruosius trejus metus turėti bent vienerių metų atitinkamo darbo patirtį arba
• gauti mėnesinį darbo užmokestį, kuris būtų ne mažesnis nei paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje.

Jei užsienietis atitinka reikalavimą, Užimtumo tarnyba išduoda leidimą dirbti.

Gavęs leidimą dirbti, užsienietis gali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi. Užsieniečiams, norintiems dirbti Lietuvoje, dažnu atveju reikia gauti laikiną leidimą gyventi. Šis leidimas paprastai galioja ne daugiau nei 2 metus. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai gali kreiptis dėl Mėlynosios kortelės, kuri galioja 3 metus. Norint gauti leidimą gyventi darbo pagrindu, būsimasis darbdavys turi pateikti Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą, kuriuo patvirtina, kad užsienietis yra tinkamas turimai darbo pozicijai ir bus įdarbintas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad nuo 2024-07-01 dienos su įdarbinamu užsieniečiu privaloma sudaryti mažiausiai 6 mėnesių darbo sutartį, ir nustatyti jam visą darbo laiko normą. Apie tai darbdavys privalės pažymėti pildydamas tarpininkavimo raštą.

Leidimas gyventi darbo pagrindu yra susietas su konkrečiu darbdaviu. Sprendimus išduoti, pakeisti ar panaikinti sprendimą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priima Migracijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos.

Gavus leidimą gyventi Lietuvoje ir jau įsikūrus, užsienio darbuotojui būtina deklaruoti jo gyvenamąją vietą. Užsienietis gali pasirinkti, kuriuo metu deklaruos gyvenamąją vietą Lietuvoje – Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, ar seniūnijoje, jau turint leidimą gyventi. Tai užsienietis turi padaryti per 1 mėnesį nuo išrašyto leidimo gyventi atsiėmimo. Siekiant, kad užsienyje išduoti darbuotojo dokumentai galiotų ir Lietuvoje, būtinas užsieniečių dokumentų legalizavimas. Dokumento legalizavimo reikia tam, kad vienoje valstybėje išduoti oficialūs dokumentai galiotų kitoje valstybėje. Dokumentai legalizuojami LR užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. Lietuvoje teikiant užsienyje išduotus dokumentus Migracijos departamentui, Civilinės metrikacijos skyriui ar kitai valstybinei institucijai, dokumentų kopijos privalo ne tik būti patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka, bet ir oficialiai išverstos į lietuvių kalbą su vertėjo parašu.

Darbo sutarties pasirašymas. Darbo sutartį su užsienio piliečiu būtina sudaryti dviem kalbomis: lietuvių ir kita darbuotojui suprantama kalba. Darbdavys raštu taip pat turi supažindinti darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarka darbovietėje ir darbuotojų saugos bei sveikatos reikalavimais, o sutartį sudaryti dviem egzemplioriais.

Darbdavys apie sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą privalo pranešti „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. „Sodrai“darbdavys turi pateikti LDU pranešimą (Pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius). Tai daroma per EDAS (Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą).

Darbo sutartis, pasirašyta abiejų šalių, tampa teisėta tada, kai joje yra abiejų šalių parašai ir nurodytos būtinosios sąlygos: darbo funkcija, darbo užmokestis ir darbovietė. Darbinant užsienietį Lietuvoje labai svarbu yra informuoti Darbo inspekciją.Tai reiškia, kad pranešti „Sodrai“ apie įdarbinimo faktą nepakanka, o neatlikus privalomų veiksmų kyla atsakomybė dėl nelegalaus darbo. Užsieniečiui darbuotojui, kaip ir lietuvių darbuotojams, taikomos tokios pačios mokestinės prievolės, užsienietis turi būti draustas privaluomuoju sveikatos draudimu.

Be darbų sekos, norint įdarbinti užsienietį darbuotoją, taip pat svarbu žinoti, kad užsieniečius Lietuvoje įdarbinančioms įmonėms yra skiriami papildomi skaidrumo ir atsakingumo kriterijai:

• įmonė privalės turėti nustatytas licencijas ir / ar leidimus, jei atitinka ir vykdo veiklą, kuriai tokios licencijos yra būtinos;
• darbdavys per pastaruosius metus neturės būti baustas administracine tvarka už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, už melagingų duomenų teikimą arba kitą pagalbą užsieniečiui gaunant dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvoje;
• darbdavys per pastaruosius metus neturės būti baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus;
• nebus nustatyta, jog užsienio šalių piliečius įdarbinanti įmonė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus;
• veiklą, kuriai kviečiamas užsienietis, įmonė privalės vykdyti ne trumpiau nei pastaruosius 6 mėnesius;
• nebus rimto pagrindo manyti, kad įmonė yra fiktyvi arba dėl jos kviečiamų užsieniečių gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

Migracijos departamentui nustačius, kad užsienietį, ketinanti įdarbinanti įmonė, neatitinka bent vieno iš šių reikalavimų, jai bus uždrausta teikti tarpininkavimo raštus 6 mėnesius nuo tokių aplinkybių nustatymo dienos.

Taigi, užsieniečių įdarbinimas gali būti puikus sprendimas darbo jėgos trūkumo problemai spręsti, tačiau jis reikalauja žinių, planavimo ir atidumo. Kiekvienas atvejis gali būti šiek tiek skirtingas – priklausomai nuo darbuotojo kilmės šalies, profesijos ir planuojamo darbo trukmės. Todėl svarbu pasikonsultuoti su Užimtumo tarnyba arba Migracijos departamentu ir tinkamai pasiruošti visam įdarbinimo procesui.