Gruodžio 14 d., sekmadienis | 25

Ūkio perdavimas vaikams: kokie mokestiniai niuansai?

Renata Skirienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2025-12-11

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Ūkio perdavimas vaikams – tema, su kuria vis dažniau susiduria ūkininkai. Ilgus metus kurtas ūkis – tai ne tik verslas, bet ir viso gyvenimo darbas bei turtas, kurį norisi patikėti artimiausiems žmonėms. Tačiau ūkio perdavimas nėra vien formalumas – tai svarbus finansinis ir teisinis sprendimas, galintis turėti mokestinių pasekmių. Pasirinkus netinkamą perdavimo būdą, galima prarasti paramą ar net dalį turto. Todėl itin svarbu žinoti, kokie mokesčiai taikomi ūkį paveldint, dovanojant ar parduodant.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Paveldėjimas – natūralus ūkio perdavimo būdas, kai visas turtas pereina ūkininko artimiesiems po jo mirties. Pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymą nuo paveldimo turto mokesčio atleidžiami artimi giminaičiai – sutuoktiniai, vaikai, tėvai ir vaikaičiai. Visi kiti asmenys, paveldintys turtą, priklausomai nuo jo vertės, privalo sumokėti 5–10 proc. paveldėjimo mokestį. Svarbu žinoti, kad paveldint turtą kartu paveldimos ir visos prievolės – įsiskolinimai, paskolos, sutartys su pirkėjais bei tiekėjais.

Dovanojimas – vienas populiariausių ir paprasčiausių ūkio perdavimo būdų. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnį, dovanos, gautos iš artimų giminaičių, nėra apmokestinamos. Todėl, jei tėvai dovanoja ūkį savo vaikams, gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia. Tuo tarpu, kai ūkis dovanojamas ne artimiems giminaičiams, taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis nuo dovanos vertės.

Jei dovanojama žemė ar technika, naudota PVM apmokestinamoje veikloje, būtina įvertinti ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas – gali tekti grąžinti PVM, jei už dovanojamą ilgalaikį turtą buvo pasinaudota PVM atskaita.

Dovanojimas leidžia greitai ir sklandžiai perduoti ūkį, tačiau svarbu prisiminti, kad dovanų sutartys paprastai yra neatšaukiamos.

Pardavimas – dar vienas būdas perduoti ūkį artimiesiems. Kai kurie ūkininkai pasirenka ūkį parduoti savo vaikams už simbolinį atlygį, siekdami išvengti galimų ginčų ar neaiškumų ateityje. Tačiau šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į kelias taisykles:

  • Jei parduodamas nekilnojamasis turtas išlaikytas trumpiau nei 10 metų, pardavėjas privalo sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį nuo gautos sumos.
  • Jei parduodamas kitas turtas, naudotas ūkio veikloje, pajamos apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. Mokestis skaičiuojamas nuo pajamų ir išlaidų skirtumo, t. y. apmokestinamas pelnas (pardavimo kaina minus likutinė vertė).
  • Jei kilnojamasis turtas parduodamas praėjus daugiau kaip 3 metams nuo įsigijimo, gautos pajamos neapmokestinamos.
  • Jei ūkininkas yra PVM mokėtojas, taikomas PVM nuo parduoto turto vertės.
  • Žemės pardavimas paprastai neapmokestinamas PVM, tačiau būtina įvertinti, ar žemė nebuvo naudojama ekonominėje veikloje.

ES parama ir įsipareigojimų tęstinumas

Perduodant ūkį svarbu atsižvelgti į Europos Sąjungos paramos sąlygas. Jei ūkis yra gavęs paramą, naujasis savininkas privalo perimti visus su ja susijusius įsipareigojimus. Tais atvejais, kai įsipareigojimai nevykdomi ar vykdomi netinkamai, gali tekti grąžinti visą ar dalį gautos paramos. Todėl prieš perduodant ūkį būtina pasikonsultuoti su Nacionaline mokėjimo agentūra, kad būtų aiškios visos pareigos ir galimos rizikos.

Apskaitos aspektas

Perduodant ūkį itin svarbu užtikrinti tvarkingą ir tikslią apskaitą, kad nė vienas duomuo nebūtų prarastas. Tam būtina atlikti inventorizaciją, sudaryti turto perdavimo–priėmimo aktą ir perkelti visą turtą, įsipareigojimus bei sutartis į naujojo savininko apskaitą.

Jei ūkininkas parduoda turtą asmeniui, kuris jį naudos savo individualioje veikloje, jis privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti formą FR0457, kurioje nurodoma data, nuo kada konkretus turtas nebepriskiriamas jo veiklai. Tai padeda užtikrinti, kad pardavėjas ir pirkėjas teisingai nurodytų turto naudojimo pabaigą ir pradžią, taip išvengiant apskaitos netikslumų.

Jei ūkyje dirbo samdomi darbuotojai, jų darbo sutartys turi būti atnaujintos arba nutrauktos pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas. Apie tai privaloma informuoti „Sodrą“, pateikiant pranešimus per informacinę sistemą:

  • 2-SD – pranešimas apie socialinio draudimo pabaigą (atleidimą);
  • 1-SD – pranešimas apie socialinio draudimo pradžią (įdarbinimą).

Šie pranešimai turi būti pateikti laiku: ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo atleidimo arba likus vienai darbo dienai iki įdarbinimo.

Ūkio perdavimo būdų palyginimas

Ūkio perdavimas vaikams – tai ne tik teisinis ar finansinis procesas, bet ir svarbus šeimos veiklos tęstinumo žingsnis, reikalaujantis atsakingo sprendimo. Kiekvienas perdavimo būdas – paveldėjimas, dovanojimas ar pardavimas – turi savitų ypatumų, todėl prieš priimant sprendimą būtina juos visus įvertinti. Tinkamai pasirinktas perdavimo būdas padeda išvengti nereikalingų mokesčių, teisinio neapibrėžtumo ir užtikrina, kad ūkis sklandžiai pereitų į naujas rankas.

Jei turite klausimų dėl ūkio, įmonės, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvo, mažosios bendrijos, viešosios įstaigos ir kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansinės apskaitos, mokesčių ar norite pasinaudoti ES parama, kreipkitės į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantus kiekviename rajone.

Straipsnis parengtas vadovaujantis LR paveldimo turto mokesčio įstatymu, LR gyventojų pajamų mokesčių įstatymu, LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, NMA bei VMI interneto svetainėse pateikta informacija.