Svarbu teisingai apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas

Alina Gadeikytė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Skuodo r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2013-02-10

Metų ratas apsisuko – tik pasibaigus vieniems finansiniams metams jau ir vėl artėja laikas deklaruoti pajamas. Kad teisingai būtų apskaičiuotas ir į biudžetą sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, pirmiausia reikia teisingai apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas. Kuo skiriasi pajamos nuo apmokestinamųjų pajamų?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Pajamos – tai visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos ir/arba gautos visų rūšių pajamos pinigais ir/arba ne pinigais.

Apmokestinamosios pajamos – gyventojo pajamos, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis. Visos uždirbtos pajamos yra apmokestinamos, išskyrus neapmokestinamąsias. Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos iš visų gautų pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnis) ir GPMĮ 18 straipsnyje numatytas tam tikras išlaidas, kurios priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.

Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo schema

Pavyzdys

Gyventojas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, 2012 metais gavo 250 000 Lt pajamų (iš kurių 35 000 Lt tiesioginės išmokos už pasėlius) ir patyrė 150 000 Lt išlaidų, kurias sudaro:

ilgalaikio turto nusidėvėjimas 35 000 Lt,
sušerti pašarai gyvuliams 38 000 Lt,
ūkyje sunaudotos medžiagos 37 000 Lt,
ūkyje sunaudotos trąšos 8 000 Lt,
delspinigiai, už ne laiku grąžintą ž. ū. technikos įsigijimui gautą paskolą, 80 Lt,
kritę gyvuliai, kuriems išduoti veterinarijos gydytojų pasirašyti aktai 1800 Lt,
per metus sumokėtos VSD 5088, 96 Lt ir PSD 1607, 04 Lt įmokos,
ir kitos, su pajamų uždirbimu susijusios bei dokumentais pagrįstos išlaidos – 31 424 Lt.

Kaip apskaičiuojamos ir kokios bus apmokestinamosios pajamos?

Kadangi tiesioginės išmokos už pasėlius yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, apskaičiuodami apmokestinamąsias pajamas iš visų uždirbtų pajamų atimame neapmokestinamąsias pajamas: 250 000 Lt – 35 000 Lt = 215 000 Lt.

Pagal pateiktą pavyzdį visas išvardintas išlaidas priskirsime leidžiamiems atskaitymams, išskyrus 80 Lt delspinigius už ne laiku grąžintą paskolą, kurie negali būti priskiriami leidžiamiems atskaitymams, neatsižvelgiant į tai, kokiu tikslu paimta paskola.

Taigi šiuo atveju leidžiami atskaitymai yra: 35 000 Lt + 38 000 Lt + 37 000 Lt + 8 000 Lt + 1 800 Lt + 5088, 96 Lt+ 1607,04 Lt + 31 424 Lt = 157 920 Lt

Apmokestinamosios pajamos: 215 000 Lt – 157 920 Lt = 57 080 Lt

Gyventojų pajamų mokestis: 57 080 Lt x 5 proc. = 2854 Lt

Labai svarbu patirtas išlaidas teisingai priskirti leidžiamiems atskaitymams. Jos turi būti susijusios su vykdomos veiklos pajamų uždirbimu bei pagrįstos ir teisingai įformintos apskaitos dokumentais. Dėl neteisingai apskaičiuotų apmokestinamųjų pajamų valstybės biudžetui sumokamas (arba nesumokamas, atsižvelgiant į gautą rezultatą – pelną (nuostolį)) neteisingas gyventojų pajamų mokestis, o tai gyventojui, vykdančiam individualią veiklą, gresia baudomis.

Gyventojo, vykdančio individualią žemės ūkio veiklą, pasirinkimu, leidžiamiems atskaitymams gali būti pripažįstama suma, lygi 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų. Šiuo atveju gyventojas neprivalo turėti išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Pagal aukščiau pateiktą pavyzdį šiuo atveju apmokestinamosios pajamos būtų:

215 000 Lt x 30 proc. = 64 500 Lt

215 000 Lt – 64 500 Lt = 150 500 Lt

Gyventojų pajamų mokestis 150 500 Lt x 5 proc. = 7525 Lt

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą individualios veiklos pajamoms (išskyrus pajamas iš laisvųjų profesijų veiklos ir pajamas iš vertybinių popierių) taikomas 5 proc. tarifas. Gyventojų pajamų mokestis šiemet, kaip ir praėjusiais metais, valstybės biudžetui turi būti sumokėtas iki gegužės 1 dienos.