Pajamos natūra per žmogiškųjų santykių prizmę

Dalia Mulokienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kupiškio r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2013-04-02

Turbūt nerastume žmogaus, kuris nė karto gyvenime atlygio už darbą, paslaugą ar pagalbą nebūtų gavęs ar pats neatsiskaitęs ne pinigais, o natūra. Tokia atsiskaitymo forma ypač aktuali žemės ūkyje, kai už darbą atsilyginama užauginta produkcija ar tėvai ūkininkai paskolina vaikams pinigų, kad jie galėtų įkurti savo ūkį, sumoka žemės mokestį už žemės savininką ir t. t. Toks savitarpio atsiskaitymas, pavertus pinigine išraiška, gali būti priskirtas pajamoms ir apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu, nes pajamos natūra, visų pirma, yra ne pajamų rūšis, o jų išmokėjimo forma. Kadangi pasitaiko neaiškumų dėl jų apmokestinimo, bandysiu panagrinėti LR GPMĮ 9 straipsnio taikymo nuostatas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Pagal GPMĮ 2 straipsnio 15 dalį pajamos natūra – tai neatlygintinai, mainais ar lengvatine kaina gautas turtas, paslaugos arba kita nauda, gauta ne pinigais. Pavyzdžiui, nauda, gauta dėl gyventojui nuosavybės teise priklausančio turto remonto ar rekonstravimo, iš gyventojų, nesusijusių darbo santykiais, gautos dovanos ir prizai, jei jų vertė didesnė nei 320 Lt, tarnybinių automobilių naudojimas asmeninėms reikmėms, už kitą asmenį sumokėtas žemės mokestis, darbuotojų maitinimas, pramogų apmokėjimas ir t. t.

Tačiau yra atvejų, kuomet gautos pajamos nėra vertinamos kaip pajamos natūra. Atsiranda sąvoka „bendražmogiškasis bendravimas“. Ką ji reiškia?

Tarkim darbdavys darbuotojams jubiliejaus proga ar kitais atvejais įteikia gėlių, suvenyrą, leidžia pasinaudoti darbe internetu ar kompiuteriu, apmoka už skiepus nuo susirgimų, už kvalifikacijos kėlimo kursus, jei tai susiję su jų atliekamu darbu ir t. t. Čia nesimato siekio duoti ar gauti naudą, nes tai tik pagerbimo, padėkos, dėmesio išraiška arba gamybinis būtinumas. Dažnai iškyla problema, kaip atskirti atvejus, kai situacija gali būti vertinama kaip „bendražmogiškas bendravimas“, o kada reikėtų taikyti GPMĮ 9 straipsnį. Mokesčių administratorius, priimdamas sprendimus, vadovaujasi protingumo ir teisingumo kriterijais ir nuostata, kad kitam asmeniui priklausančio turto naudojimas gyventojo reikmėms, ypač, kai toks naudojimasis turtu yra pagrįstas išimtinai asmeniniais santykiais (draugyste, kaimynyste, giminyste ir pan.), nelaikoma pajamomis, gautomis natūra. Tai reiškia, kad jau pats kaimynystės, giminystės ar draugystės faktas visų pirma leidžia manyti, kad tokiu atveju galimi bendražmogiški santykiai, kurie nesusiję su ekonominės naudos siekimu, nors tai nėra pagrindas manyti, kad pajamų natūra nėra. Kai naudos atsiradimas akivaizdžiai sietinas su turto natūra davėjo ar gavėjo tam tikrais ekonominiais sumetimais arba santykiais, susijusiais su darbine veikla, turto suteikimas naudotis asmeniniais tikslais jau yra vertinamas kaip gautos pajamos.

Kalbant apie naudą, gautą lengvatinių paskolų (kreditų) atvejais, laikoma, kad gyventojų gautos lengvatinės paskolos yra vertinamos kaip ekonominė nauda, jeigu jų suteikimo momentu už ją sutartos mokėti palūkanos neatitinka rinkos kainų. Tokia paslauga rodo, jog tikrai norima suteikti naudą konkrečiam asmeniui. Gyvenime atsirandantys tokie artimi tarpusavio santykiai, pvz., tėvų ir vaikų, kai į tėvų vaikams suteiktas paskolas be palūkanų žiūrima kaip į bendražmogiškus santykius ir pajamomis nelaikoma.

Svarbu įvertinti konkrečią situaciją

Tačiau kartais nutinka taip, kai būtent tarp giminystės ar draugystės ryšiais susijusių asmenų sudaryti sandoriai būna fiktyvūs, siekiantys mokestinės naudos, bet tik kaip tarpinė grandis siekiant išvengti mokesčių, todėl giminystės, kaimynystės ar draugystės santykiai niekada, nebuvo, nėra ir nebus vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis konstatuojama, kad tarp šalių yra bendražmogiški santykiai. Todėl siekiant teisingai pritaikyti apmokestinimo nuostatas, kiekviena konkreti situacija yra vertinama individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius santykius, jų susitarimų turinį ir kt. Taigi, tik įvertinus visas aplinkybes, galima nustatyti pajamų gavimo faktą ir konkrečiu atveju pritaikyti apmokestinimo nuostatas.

Tarkime gyventojas iš draugo pasiskolino 100 000 Lt be palūkanų. Paskolą gavo grynaisiais pinigais, susirašę paprastos formos paskolos sutartį. Pats jis šių pinigų nepanaudojo, bet paskolino juos kitam draugui tik jau su palūkanomis. Ar iš draugo gauta paskola be palūkanų pripažįstama pajamomis natūra?

Pirmiausia paskolos dydis, jos išmokėjimas grynaisiais pinigais ir kitos sutarties sąlygos turėtų kelti daug pagrįstų abejonių dėl paties sandorio tikrumo. Paprasta rašytine forma sudaryta sutartis pati savaime dar neįrodo pajamų gavimo fakto ir nesuteikia mokestinės prievolės. Todėl tik nustačius, kad paskola buvo reali, kad viena šalis palūkanų tikrai nemokėjo, o kita jų negavo, situacija paskolos gavėjo atžvilgiu gali būti nagrinėjama remiantis nuostata, jog buvo tikrai gautos pajamos natūra. Draugystės santykiais grindžiamos sandorio sudarymo aplinkybės šiuo atveju negalėtų būti vertinamos kaip bendražmogiškas bendravimas. Šis atvejis parodo, kad paskolos gavėjas iš paskolos davėjo gavo naudos. Todėl šiuo atveju gyventojo gauta nauda (palūkanų tikroji kaina) turėtų būti pripažinta pajamomis, gautomis natūra.

Būtent su „bendražmogiškais santykiais“ siejamas kiekvienas atvejis yra savaip unikalus ir sudėtingas, todėl jis turi būti visapusiškai vertinamas norint teisingai pritaikyti mokestines prievoles.