Nuotolinis darbas: kaip apskaityti asmeninio turto naudojimą?

Jolanta Bobrevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Lazdijų biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2021-10-21

Darbo kodekso 31 straipsnis įpareigoja darbdavį sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijoms atlikti ir suteikti reikalingas darbo priemones ar turtą.

Šiuo metu aktualus nuotolinis darbas aptartas Darbo kodekso 52 straipsnio 3 dalyje. Jame nurodyta, kad skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka.

Darbo kodekso 52 straipsnio 4 dalis nustato, kad jei skiriant dirbti nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, pvz., darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuojamos.

Darbo sutarties šalių susitarimu susitariama, kad darbuotojas darbo metu darbo funkcijoms atlikti naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones (jomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys) ir kokia jam bus mokama kompensacija už jo priemonių ar turto naudojimą.

Darbo kodeksas nenustato, kokias savo priemones ar turtą darbuotojas naudos darbo metu, tačiau tai turi būti praktiškai pagrįstas priemonių ar turto naudojimas darbo funkcijoms atlikti. Tai galėtų būti asmeninis darbuotojo telefonas, kompiuteris, automobilis, elektra, internetas ir pan.

Įmonė turi savo apskaitos politikoje nusistatyti kompensacijos dydžio apskaičiavimo tvarką, asmeninio turto naudojimo sąlygas ar/ir tokios kompensacijos mokėjimas turi būti reglamentuotas darbdavio patvirtintose kompensacijos mokėjimo taisyklėse. Tuomet darbuotojo gauta kompensacija už darbo metu naudojamas asmenines priemones ar turtą priskiriama neapmokestinamosioms pajamoms pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 5 p., VSDĮ 11 str. 1 d. 13 p.

Kompensacijos dydis turi būti ekonomiškai pagristas: gautas iš darbuotojo turto įsigijimo dokumentas, apskaičiuota mėnesinė turto nusidėvėjimo suma. Jeigu kompensuojamos kitos su to turto naudojimu susijusios išlaidos, tarkime, interneto ryšio, einamojo remonto išlaidos, kompensacijos sumą būtų galima apskaičiuoti remiantis darbuotojo pateiktomis sąskaitomis už paslaugas, žinoma, įvertinus, kokia tokių išlaidų dalis tenka įmonei.

Kuro sąnaudos nėra įtraukiamos į kompensacijos dydį, jos apmokamos darbdavio pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus ir tokios sumos nelaikomos darbuotojo pajamomis.

Pavyzdys:

Darbuotojas savo asmeninį kompiuterį, kurio įsigijimo vertė 900 eurų, 50 procentų naudoja darbo tikslais. Įmonės apskaitos politikoje nustatyta, kad tokios vertės turtas laikomas ilgalaikiu turtu ir nudėvimas per 3 metus. Mėnesio mokamos kompensacijos dydis būtų (900:3:12)*0,5 12,50 eurų. Jei už šio asmeninio kompiuterio remontą darbuotojas sumokėjo 80 eurų, darbdavys sumokėjo 40 eurų (80*0,5) vienkartinę kompensaciją.

Priskaityta kompensacijos suma, kuri ir neapmokestinama jokiais su darbo santykiais susijusiais mokesčiais, galės būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams, apskaičiuojant pelno mokestį.