Nemažai Lietuvos ūkininkų ir įmonių veiklai plėtoti reikalingą turtą ar žemę nuomojasi iš kitų ūkininkų, gyventojų bei įmonių. Prieš nuomojimą būtina tiksliai žinoti apie turto nuomos pajamų apmokestinimą, mokesčių deklaravimą ir kitus su turto nuoma susijusius nuomininko ir nuomotojo įsipareigojimus. Dažnai pasitaiko atvejų, kad gyventojai, gavę nuomos pajamų, jų nedeklaruoja ir nesumoka priklausančių mokėti mokesčių.
Kyla klausimas – nuomininkas ar nuomotojas turi mokėti gyventojų pajamų mokestį, nes vykdant skirtingus nuomos sandorius yra taikomi skirtingi apmokestinimo būdai? Fizinis asmuo gali išnuomoti turtą juridiniam asmeniui ir atvirkščiai – juridinis asmuo gali nuomoti turtą fiziniam asmeniui. Nuomos sandoriai gali būti sudaromi ir tarp fizinių, ir tarp juridinių asmenų.
Gyventojų vykdoma nekilnojamojo turto nuomos veikla nepriskiriama individualiai veiklai, todėl gautos pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos gali būti apmokestinamos keliais būdais.
Jeigu fizinis asmuo nuomoja negyvenamosios paskirties patalpas ar žemės ūkio paskirties žemę juridiniam asmeniui, tarp jų sudaroma nuomos sutartis, pagal kurią GPM už fizinį asmenį į biudžetą sumoka juridinis asmuo.
Nekilnojamojo turto nuomos pajamos pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, kurias išmokėdami juridiniai asmenys apskaičiuoja, išskaičiuoja iš nuomos pajamų 15 proc. pajamų mokestį ir jį sumoka į biudžetą.
Kai fizinis asmuo nuomoja negyvenamosios paskirties patalpas ar žemės ūkio paskirties žemę kitam fiziniam asmeniui, GPM į biudžetą turi sumokėti nuomotojas, t. y. asmuo, gavęs nuomos pajamas.
Gyventojas, pasibaigus metams, gautas nuomos pajamas privalo apskaičiuoti iki kitų metų gegužės 1 d., valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti metinę gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokėtiną pajamų mokestį, taikant 15 proc. mokesčio tarifą. Jokių papildomų mokesčių jam mokėti nereikia.
Jeigu juridinis asmuo nuomoja negyvenamosios paskirties patalpas ar žemės ūkio paskirties žemę fiziniam asmeniui, prievolė sumokėti GPM atsiranda tada, kai juridinis asmuo nekilnojamąjį turtą nuomoja ne rinkos kaina. Tokiu atveju atsiranda gyventojo pajamos natūra ir nuo tų pajamų GPM sumokėti turi taip pat juridinis asmuo.
Tarp dviejų juridinių asmenų sudarytas sandoris – ne GPM objektas ir mokėti gyventojų pajamų mokesčio nereikia.
Tuo atveju, kai fizinis asmuo nuomoja gyvenamosios paskirties patalpas kitam fiziniam asmeniui, jis gali pasirinkti – vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą arba su fiziniu asmeniu sudaryti patalpų nuomos sutartį. Pasirinkus tiek vieną, tiek kitą variantą, GPM turi mokėti nuomotojas. Gyventojas, veiklą vykdydamas pagal verslo liudijimą, turi sumokėti fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį. Jeigu pajamos iš patalpų nuomos viršija 45000 eurų, – jos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu.
Pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 1 d., būtina pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją. Jeigu gyventojas gyvenamosios paskirties patalpas nuomoja neįsigijęs verslo liudijimo, bet sudaręs su nuomininku nuomos sutartį, tokiu atveju pajamos iš patalpų nuomos apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. Šias pajamas reikia deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d. ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.