• Temos
• Finansinė apskaita ir mokesčiai

Nemokamos atostogos: ką vertėtų žinoti?

Gintarė Knyzienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Alytaus r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

2020-11-08

© LŽŪKT nuotr.

„Sodros“ duomenimis, kiekvienais metais ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 1 metus, nemokamų atostogų išeina daugiau nei 15 tūkst. žmonių, o ilgesnį nei vieno mėnesio, bet ne ilgiau nei 1 metų nedraudiminių laikotarpių dėl visų priežasčių turi net per 31,5 tūkst. žmonių. Taigi, ką reikia žinoti planuojant eiti nemokamų atostogų?

Darbo kodekso (DK) 137 straipsnyje 1 dalyje yra aptariama nemokamų atostogų suteikimo tvarka. Darbuotojui nemokamų atostogų prašant dėl žemiau nurodytų priežasčių, darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą ir suteikti ne trumpesnes, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas, jeigu prašymą pateikia:

• darbuotojas, auginantis vaiką iki keturiolikos metų, – iki keturiolikos kalendorinių dienų;
• neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki trisdešimties kalendorinių dienų;
• vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų, vaiko priežiūros atostogų metu tėvas jo pageidavimu (motina – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti). Šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
• darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį, ?– tokiam laikui, kurį rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;
• darbuotojas santuokai sudaryti – iki trijų kalendorinių dienų;
• darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki penkių kalendorinių dienų;
• darbuotojas kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka – joje nustatytos trukmės.

DK yra pateikiamas punktas ir nenumatytiems atvejams, kai darbuotojas, turėdamas svarbių aplinkybių, gali prašyti nemokamų atostogų, kurios nepatenka tarp išvardintų atvejų. Tuomet jis gali kreiptis į darbdavį prašydamas suteikti nemokamų atostogų pagal DK 137 str. 2 dalies nuostatą, numatančią, kad „ilgiau negu vieną darbo dieną (pamainą) trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu“. Šis punktas leidžia jam pačiam nurodyti kokios trukmės atostogų pageidauja. Tuomet darbdaviui yra paliekame teisė spręsti, ar patenkinti darbuotojo prašymą ir ar suteikti jam prašomų nemokamų atostogų, kadangi šis prašymas darbdaviui neprivalomas.

Ar galima pasinaudoti nemokamomis atostogomis, jeigu neišnaudotos kasmetinės atostogos?

Pasinaudoti nemokamomis atostogomis galima, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad nemokamos atostogos turi ir tam tikrų trūkumų.

Darbuotojai pagal DK 127 straipsnio 4 dalį turi teisę pasinaudoti nemokamomis atostogomis: „iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteikiamos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu“. Tuo atveju, kai darbuotojui yra suteikiamos ilgesnės nei 10 darbo dienų trukmės nemokamos atostogos, tokių atostogų dalis, viršijusi šią 10 dienų trukmę, neįskaitoma į darbo laiką, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos. Tai reiškia, kad dėl per metus suteiktų ilgesnės nei 10 darbo dienų trukmės nemokamų atostogų gali sutrumpėti darbuotojui už tuos darbo metus suteikiamos kasmetinės atostogos.

Taip pat svarbu žinoti, kad jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad toks laikotarpis pripažįstamas socialiniu draudimu neapdraustu laikotarpiu. Todėl už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Vadinasi, jeigu per tą laikotarpį darbuotojas negauna jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais ar savarankiška veikla, nuo kurių būtų apskaičiuojamos PSD įmokos, taip pat nepatenka į valstybės lėšomis draudžiamų žmonių kategoriją, atsiranda prievolė privalomuoju sveikatos draudimu draustis savarankiškai.

Savarankiškai draustis nemokamų atostogų metu nereikia tais atvejais, kai žmogus draudžiamas valstybės lėšomis: yra neįgalus, gauna pensiją, turi sukaupęs būtinąjį stažą pensijai ir pan. arba moka PSD įmokas nuo pajamų, gaunamų pagal autorinę sutartį, individualios veiklos pažymą ir kt. Dėl nutrūkusio VSD įmokų mokėjimo nekaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms. Tai reiškia, kad nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį – slaugos išmokos. Taip pat nesikaupia nedarbo stažas, todėl tapus bedarbiu ir vėliau prireikus registruotis Užimtumo tarnyboje, gali būti mažesnė nedarbo išmoka arba jos apskritai galima negauti, jeigu žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo – 12 mėnesių per paskutinius 30 mėnesių.

Taigi viską apibendrinus galima daryti išvadą, kad tokios atostogos gali būti suteikiamos tik darbuotojo iniciatyva. Tačiau darbuotojas, nusprendęs jomis pasinaudoti, turi įvertinti, ar toks sprendimas jam nesukels tam tikrų neigiamų pasekmių.