Nekilnojamo turto apmokestinimas

Ramunė Rakūnienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Utenos r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2018-08-07

Nekilnojamojo turto mokestis – fizinių ir juridinių asmenų mokamas mokestis už valdomą nekilnojamąjį turtą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Nekilnojamo turto mokestis gyventojams

Nuo 2018 m. sausio 1 d. nekilnojamo turto mokestį turi mokėti fiziniai asmenys, kuriems priklausančio nekilnojamojo turto vertė ne mažesnė nei 220 000 eurų.

Šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų iki 18 m., ir šeimoms, kurioms nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinama turto vertė didinama 30 proc., t. y. iki 286 000 eurų.

Nuo 2018 m. pradžios Lietuvos gyventojams, turintiems nekilnojamo turto Lietuvoje, taikomos tokios mokesčių normos:

mokestis netaikomas, jei nekilnojamo turto vertė yra iki 220 000 eurų.
0,5%, jei priklausančio turto vertė yra 220 000–300 000 eurų.
1,0%, jei priklausančio turto vertė yra 300 000–500 000 eurų.
2,0%, jei priklausančio turto vertė yra daugiau kaip 500 000 eurų.

Asmenims, kurie augina tris ar daugiau vaikų, ar neįgalius vaikus, taikomi 30 procentų didesni intervalai:

mokestis netaikomas, jei nekilnojamo turto vertė yra iki 286 000 eurų.
0,5%, jei priklausančio turto vertė yra 286 000–390 000 eurų.
1,0%, jei priklausančio turto vertė yra 390 000–650 000 eurų.
2,0%, jei priklausančio turto vertė yra daugiau kaip 650 000 eurų.

Apleisto nekilnojamo turto mokestis

Taip pat apmokestinti yra nebaigti statyti apleisti statiniai (kaip tai numato LR statybos įstatymas – neužbaigtos statybos statiniai). Tarifus šiems objektams nustato miestų savivaldybės. Šio mokesčio tarifas gali būti nuo 0,3% iki 3%, ir priklauso nuo miesto, paskirties, teisinio statuso ir kitų parametrų. Apmokestinamoji vertė, taip pat nustatoma masinio vertinimo būdu, o mokestį turi mokėti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys

Planuojami pokyčiai

Tikėtina, kad, įgyvendinant planuojamą mokesčių reformą, 2019 m. nekilnojamo turto mokestis gali reikšmingai keistis. Pagal pirmuosius planus, būtų įvedamas 0,3 % tarifas antrajam būstui.

Pavyzdžiui, jei asmuo nuosavybės teise turi du gyvenamosios paskirties objektus, iš kurių viename yra registruotas, antrasis bus apmokestintas. Jei pastarojo rinkos vertė, nustatyta Registrų centro, siekia 150 000 eurų, tai metinis NT mokestis sieks 450 eurų. Jei antrojo gyvenamosios paskirties objekto vertė siekia 30 000 eurų, tai metinis NT mokestis sieks 90 eurų.

Mokesčio mokėjimas

Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius, žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 220 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėtas ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Bendraturčiai mokestį moka proporcingai jiems tenkančiai nekilnojamojo turto daliai. Mokestį už bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą gali apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti vienas iš bendraturčių.

Už iš fizinių asmenų ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtą nekilnojamąjį turtą mokestį apskaičiuoja, deklaruoja ir sumoka juridiniai asmenys.

Mokestį už pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį įsigyjamą nekilnojamąjį turtą moka šį turtą įsigyjantis fizinis ar juridinis asmuo, jeigu duomenys apie atitinkamą sandorį yra įrašyti viešajame valstybės registre.