Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24

Naujasis darbo kodeksas: pagrindiniai pasikeitimai

Eglė Butienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Joniškio r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2017-01-16

Naujajame Darbo kodekse pasikeitimų daug ir iki jo įsigaliojimo dienos (planuojama, kad įsigalios nuo šių metų liepos dienos) jų dar gali būti: atsiranda naujos darbo sutarčių rūšys, numatomi nauji reikalavimai dėl darbo apmokėjimo, keičiasi kasmetinių bei kitų atostogų suteikimas ir trukmė. Šį kartą aptarsime jau žinomus ir planuojamus pasikeitimus.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Palyginti su šiuo metu galiojančiu Darbo kodeksu (toliau – DK), naujasis įtvirtina lankstesnį darbo teisinių santykių reguliavimą. Šis pokytis turėtų paskatinti naujų darbo vietų kūrimą, tad gali suaktyvėti darbo rinka.

Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad iki naujojo Darbo kodekso įsigaliojimo sudarytos darbo sutartys ir toliau galios – įstatyme nenustatyti reikalavimai jas koreguoti. Svarbu paminėti ir tai, kad darbdaviui taip pat neatsiras teisės vienašališkai su esamais darbuotojais nutraukti darbo santykius.

Naujasis DK numato naujas darbo sutarčių rūšis (DK 66 str.): nenustatytos apimties, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams bei pameistrystės. Šios sutartys papildys dabartines darbo sutarčių rūšis (pvz., terminuotos, nuotolinio, papildomo darbo sutartys). Didesnė darbo sutarčių įvairovė suteiks daugiau galimybių pritaikyti darbo sutartį ir darbo sąlygas prie darbuotojų darbo pobūdžio.

Naujasis DK numato pasikeitimų, susijusių su terminuotomis darbo sutartimis, nes atsiranda galimybė sudaryti terminuotas sutartis nuolatinio pobūdžio darbams (DK 68 str.). Nustatytas maksimalus 2 metų terminas terminuotai darbo sutarčiai, po kurio ji tampa neterminuota (išskyrus tam tikras išimtis, kai leidžiama iki 5 metų trukmės terminuota sutartis). DK taip pat nustato naują reikalavimą pasibaigus terminuotoms darbo sutartims – duoti darbuotojui išankstinį įspėjimą ir mokėti išeitinę kompensaciją.

Nutraukdamas terminuotą darbo sutartį pasibaigus jos terminui, darbdavys turės iš anksto įspėti darbuotoją:

  • 5 darbo dienų įspėjimo laikotarpis – kai darbo santykiai tęsiasi 1–3 metus;
  • 10 darbo dienų įspėjimo laikotarpis – kai darbo santykiai tęsiasi ilgiau kaip 3 metus.

Naujasis DK numato pasikeitimų darbo laiko srityje. Nors standartinė darbo laiko norma išlieka 40 valandų per savaitę, maksimalus leidžiamas darbo savaitės laikas padidintas iki 60 valandų. Naujas DK nustato tokį maksimalų darbo laiką (DK114 str.):

  • maksimalus darbo laikas kartu su viršvalandžiais ir papildomu darbu – 12 val. per dieną bei 60 val. per savaitę;
  • maksimali vidutinė darbo savaitės trukmė, įskaitant viršvalandžius (tačiau neįskaitant papildomo darbo) – 48 val.;
  • negalima dirbti daugiau kaip 6 dienas per savaitę.

Numatyta daugiau galimybių darbo sutartyse numatyti lankstų darbo grafiką, t. y. pritaikyti darbo grafiką kiekvienam darbuotojui individualiai pagal jo asmeninius, socialinius ar šeimos poreikius.

Pagal naują DK keičiasi vidutinio darbo užmokesčio (VDU) apskaičiavimo sistema. Į darbuotojo VDU bus įskaičiuojamas pagrindinis darbo užmokestis, priedai, premijos, mokamos už konkrečius aptartus ir aiškius kokybinius ar kiekybinius kriterijus, tačiau „premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus“ (DK 139 str. 2 d. 6p) į darbuotojo VDU nebus įskaičiuojama (DK 139 4 d.).

Pavyzdys

Darbuotojo mėn. atlyginimas – 550 Eur, gautas priedas už rezultatus – 400 Eur, taip pat gautas darbdavio paskatinimas už gerai atliktą darbą – 600 Eur.

Pagal šiai dienai galiojantį DK VDU apskaičiuojamas taip: ((550 x 12) + 400 + 600) / 12 = 663,33 Eur;

Pagal naują DK VDU skaičiuojamas taip: ((550 x 12) + 400) / 12 = 583,33 Eur.

Minimalusis darbo užmokestis galės būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą (DK 141 str. 2 d.).

Dar viena naujovė – DK nustatyta, „kad už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip“ (DK 146 str. 1 d.). Šiek tiek pasikeitė ir pranešimų VSDFV apie priimtą / atleistą darbuotoją pateikimo terminai. Darbuotojo priėmimo į darbą atveju šiuo metu taikomas privalomas vienos darbo dienos terminas nesikeis, tačiau darbuotojo atleidimo atveju VSDFV pranešimą darbdavys privalės pateikti ne vėliau kaip kitą darbo dieną (DK 65 str. 7 d.).

Vienas iš daugiausiai diskusijų sukėlusių naujojo DK pakeitimų yra susijęs su darbo sutarties nutraukimu – sutrumpinti įspėjimo terminai ir išeitinės kompensacijos.

Naujasis DK nustato tokius įspėjimo terminus:

  • 1 mėnuo – standartinis įspėjimo terminas;
  • 2 savaitės – kai darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei 1 metus;
  • įspėjimo terminai dvigubinami šiems darbuotojams:
    • auginantiems vaiką iki 14 metų;
    • kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai;
  • įspėjimo terminai trigubinami šiems darbuotojams:
    • neįgaliesiems;
    • kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai.

Šiuo metu atleidžiant darbuotoją dėl svarbių priežasčių, nesant darbuotojo kaltės, jam turi būti mokama 1–6 mėnesių VDU dydžio išeitinė kompensacija, kuri priklauso nuo darbuotojo darbo stažo.

Naujasis DK nustato kur kas mažesnes išeitines kompensacijas:

  • 2 mėnesių VDU – standartinė išeitinė kompensacija;
  • ½ mėnesio VDU – jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei 1 metus.

Jei darbuotojo darbo stažas įmonėje buvo bent 5 metai, papildomai prie darbdavio mokamos išeitinės kompensacijos jis turi teisę gauti ilgalaikio darbo išmoką iš specialaus valstybės fondo:

  • 1 mėnesio VDU, kai darbo stažas įmonėje buvo 5–10 metų;
  • 2 mėnesių VDU, kai darbo stažas įmonėje buvo 10–20 metų;
  • 3 mėnesių VDU, kai darbo stažas įmonėje buvo 20 ir daugiau metų.

Siūloma naujovė – darbdavio teisė atleisti darbuotoją nenurodant jokios priežasties, įspėjant prieš tris darbo dienas ir sumokant ne mažesnę kaip 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Naujasis DK įtvirtino darbuotojų nekonkuravimo taisykles po darbo sutarties nutraukimo ir nustatė minimalią kompensaciją už nekonkuravimą.

Darbdavys ir darbuotojas galės susitarti, kad darbuotojas tam tikrą laiką po darbo sutarties nutraukimo nekonkuruos su darbdaviu. Tokius susitarimus bus galima sudaryti ne su visais darbuotojais, o tik su turinčiais specialių žinių ar gebėjimų, kurie gali būti pritaikyti pas konkurentus ir taip padaryti darbdaviui žalos.

Pagal naująjį DK kasmetinės atostogos bus suteikiamos ne kalendorinėmis, o darbo dienomis (DK 126 str.).

Standartines 28 kalendorinių dienų trukmės atostogas pakeis 20 darbo dienų atostogos, o darbuotojams, dirbantiems 6 dienas per savaitę – 24 darbo dienų atostogos. Atostoginiai bus išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią (DK 130 str. 2 d.), dabartiniame kodekse – prieš 3 dienas.

Įmonėms, turinčioms 20 ir daugiau darbuotojų, atsiranda pareiga įsteigti darbo tarybą (DK 169 str.1d.). Iki šiol jos buvo steigiamos tik darbuotojų iniciatyva. Naujasis DK taip pat išskiria darbo tarybų ir profesinių sąjungų funkcijas.