Natūralios netekties nuostoliai ūkyje – kaip įforminti?

Emilija Dobilaitė-Chochlova

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kelmės r. biuro finansinės apskaitos konsultantė

2025-10-02

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Žemės ūkis – tai veikla, itin priklausanti nuo gamtos sąlygų. Net ir moderniausias technologijas naudojantys ūkiai susiduria su nuostoliais, kurie atsiranda dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo ūkininko valios. Prie visų patiriamų nuostolių dėl gamtos sąlygų taip pat prisideda ir natūralios netekties nuostoliai, kuriais laikoma natūralus produkcijos (žaliavų, prekių) sumažėjimas dėl jų saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo. Tai ir aptarsime.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Natūralios netekties nuostoliai priskiriami ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams. Dėl to labai svarbu apskaitoje atskirti, kada nuostoliai yra natūralūs, o kada jie susiję su neefektyvia ūkininko veikla. Pavyzdžiui, jei produkcija sugenda dėl netinkamo sandėliavimo, tai nebegali būti priskirta natūraliai netekčiai. Taip pat natūralios netekties nuostoliams nepriskiriamai tie, kurie susidarę produkcijos gamybos ir technologinių procesų metu ir dėl stichinių nelaimių.

Natūralios netekties nuostoliai pripažįstami ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais tik tada, kai jie faktiškai patiriami, tai yra:

nustatomi kiekvienu atskiru atveju (pavyzdžiui, prekybos vietoje pastebėtas prekių trūkumas dėl klientų užmaršumo, transportuojant grūdus apvirto priekaba ir dalies grūdų nepavyko surinkti, transportavimo metu prekės neteko svorio ir pan.),
apskaičiuojami pagal specialias žinybines metodikas (LR žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 179, 2000-06-02 Dėl vaisių, uogų, daržovių ir grybų natūralios masės netekties laikant bei gabenant normų, galiojanti suvestinė redakcija nuo 2004-10-08),
nustatomi inventorizavimo metu (LR žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl grūdų, jų produktų ir kitų produktų inventorizacijos grūdų supirkimo ir (arba) perdirbimo įmonėse taisyklių patvirtinimo“ galiojanti suvestinė redakcija 2015-01-01, Lietuvos respublikos energetikos ministro įsakymas „Dėl kuro natūralios netekties normų patvirtinimo“ galiojanti suvestinė redakcija 2023-02-22).

Kad produkcijos trūkumo dėl natūralios netekties nuostolių vertės sumą būtų galima pripažinti leidžiamais atskaitymais visais anksčiau paminėtais atvejais, šį faktą reikia įforminti juridinę galią turinčiu dokumentu (laisvos formos nurašymo aktu).

Kai produkcijos trūkumas nustatomas jos saugojimo vietoje inventorizacijos metu (inventorizacijos metu esantis turtas suskaičiuojamas, pasveriamas, išmatuojamas arba naudojami kiti jo kiekio nustatymo būdai, priklausomai nuo kiekvienos rūšies turto matavimo vieneto, laikymo vietos ir būdo, supiltų į krūvas atsargų svoris arba apimtis nustatomi jas išmatuojant ir techniniais skaičiavimais, svėrimo (matavimo) ir skaičiavimo aktai pridedami prie inventorizacijos aprašo), inventorizacijos komisija turi nustatyti trūkumo pobūdį: ar trūkumas susidarė dėl produkcijos saugojimo natūralios netekties (pvz., svorio trūkumas dėl drėgmės išgaravimo), ar produkcija sugedo, ar jos trūksta dėl kitų priežasčių.

Galutinį sprendimą dėl inventorizacijos metu nustatytų produkcijos trūkumo kompensavimo (ar tokį trūkumą priskirti natūralios netekties nuostoliams) priima ūkio savininkas. Tik nustačius, kad produkcijos trūkumas susidarė dėl natūralios netekties nuostolių ir tai patvirtinus ūkio savininkui, produkcijos trūkumo vertės suma gali būti priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams.

Ūkininkai, apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, iš pajamų gali atskaityti tik faktiškai patirtų produkcijos (žaliavų, prekių) natūralios netekties nuostolių sumas, ne didesnes kaip 1 proc. visų (t. y. ir apmokestinamų, ir neapmokestinamų) pajamų, o šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties nuostolių suma negali viršyti 3 proc. ūkio pajamų.

Pavyzdžiui: ūkininko ūkis gavo 50 000 Eur pajamų per metus. Tai reiškia ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymas bus galima priskirti 500 Eur (apskaičiavimas: 50 000*0,01) arba 1 500 Eur (apskaičiavimas: 50 000*0,03), jei ūkis verčiasi šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių prekyba, natūralios netekties nuostolių.

Faktiškai patirtos produkcijos (žaliavų, prekių) natūralios netekties nuostolių sumos dalis, viršijanti 1 proc. visų pajamų, o šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties didesnės kaip 3 proc. visų pajamų, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Pagal PVM įstatymo 66 str. 2 dalį PVM mokėtojas turi tikslinti PVM atskaitą natūralios netekties nuostoliams, kurie buvo priskirti neleidžiamiems atskaitymams.

Rengiant metines finansines ataskaitas aiškinamajame rašte natūralios netekties nuostolius privaloma atspindėti, jei nuostolių sumos yra reikšmingos ir turi įtakos ūkininko veiklos rezultatui ar finansinei padėčiai. Aiškinamajame rašte reikėtų pateikti:

kokie tai nuostoliai (pvz., vaisių svorio praradimas, nubyrėjimas ar pan.),
kokiu pagrindu jie pripažinti (pvz., inventorizacijos komisijos aktas, nurašymo aktai),
kokia suma pripažinta leidžiamais atskaitymais (neviršijanti 1 ar 3 proc. visų pajamų ribos),
kokia suma pripažinta neleidžiamais atskaitymais (jei viršyta leidžiamų atskaitymų riba).

Pavyzdžiui: ūkininkas, kuris verčiasi sodininkyste ir produkciją realizuoja turguje, gavo 100 000 Eur pardavimo pajamų, 10 000 Eur išmokų iš NMA ir inventorizacijos metu nustatyta, jog trūksta produkcijos už 5 000 Eur. Inventorizacijos metu komisija nustato, jog produkcijos trūkumas susidarė dėl produkcijos džiūvimo saugojimo metu, t. y. natūralios netekties, ūkio savininkas patvirtina tokį komisijos sprendimą ir užpildo laisvos formos nurašymo aktą. Apskaitoje šis dokumentas įtraukiamas taip: 3 300 Eur (110 000*0,03) vertę priskiriant leidžiamiems atskaitymams ir 1 700 Eur priskiriant neleidžiamiems atskaitymams, taip pat nuo 1 700 Eur tikslinama PVM atskaita 357 Eur. Aiškinamajame rašte tai gali būti pateikta taip: „Ūkyje patirti natūralios netekties nuostoliai (produkcijos svorio sumažėjimas sandėliavimo metu dėl džiūvimo, kuris nustatytas inventorizacijos metu ir pateiktas inventorizacijos komisijos akte Nr. X ir taip pat nurašymo akte Nr. Y) sudarė 5 000 Eur. Pagal LR finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. Nr. 303 įsakymo „Dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ galiojančią 2010-05-28 suvestinę redakciją, iš jų 3 300 Eur priskirta ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, o 1 700 Eur – neleidžiamiems atskaitymams, nuo šios dalies taip pat pakoreguota PVM atskaita.“

Suma, iki kurios šių nuostolių suma gali būti atskaityta iš pajamų, – 1 proc. (šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių – 3 proc.) pajamų – yra apskaičiuojama nuo metų pradžios didėjimo tvarka.

Natūralios netekties nuostoliai yra neišvengiama ūkininko veiklos dalis, tačiau jie pripažįstami ribojamų dydžių leidžiamais atskaitymais tik tada, kai yra tinkamai pagrįsti ir dokumentuoti. Apskaitoje labai svarbu atskirti, kurie nuostoliai susidarė dėl objektyvių procesų, o kurie kilo dėl netinkamos priežiūros ar ūkinės veiklos klaidų. Tik faktiškai patirtos ir nurašymo aktais ar inventorizacijos protokolais pagrįstos sumos gali būti priskirtos leidžiamiems atskaitymams, tačiau jų dydis negali viršyti 1 proc. visų ūkio pajamų, o šviežių vaisių, daržovių, uogų ir grybų atveju – 3 proc. Viršijanti dalis laikoma neleidžiamais atskaitymais, taip pat turi būti patikslinta PVM atskaita. Tinkamai tvarkant apskaitą ir dokumentuojant natūralios netekties nuostolius, ūkininkas gali sumažinti mokestinę naštą ir užtikrinti savo ūkio finansinės apskaitos skaidrumą.

Jei turite klausimų dėl ūkio, įmonės, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvo, mažosios bendrijos, viešosios įstaigos ir kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansinės apskaitos, mokesčių ar norite pasinaudoti ES parama, kreipkitės į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantus kiekviename rajone.