Kaip ir pradedant bet kokį verslą, nesvarbu, ar vykdoma elektroninė prekyba, ar prekes parduodate gyvai, turite įsiregistruoti veiklą. Šįkart aptarsime, kokios numatytos mokestinės prievolės elektroninei prekybai Lietuvoje.
Norint vykdyti e. prekybos veiklą, galimi keli pasirinkimai: kaip fizinis asmuo, turint individualios veiklos pažymą, arba kaip juridinis asmuo, įsteigiant įmonę-uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją, individualią įmonę arba ūkinę bendriją.
Norint įregistruoti individualią veiklą pagal pažymą, tereikia prisijungti prie Mano VMI sistemos ir pateikti Fizinio asmens prašymą įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą prašymą (forma REG812). Veiklą galima pradėti vykdyti nuo teisingai užpildyto prašymo pateikimo dienos.
Kalbant apie taikomus mokesčius vykdant individualią veiklą pagal pažymą, pagrindinis mokestis, taikomas prekybai internetu Lietuvoje, yra gyventojų pajamų mokestis (GPM). Progresiniai mokesčių tarifai nustatomi pagal pajamų lygį, todėl gyventojai turi atitinkamai apskaičiuoti ir mokėti mokesčius.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nustatytas formules individualios veiklos pelnas, neviršijantis 20 000 Eur per metus, faktiškai apmokestinamas 5 proc. tarifu, o kai metinis pelnas viršija 20 000 Eur per metus, taikomas pajamų mokesčio tarifas didėja, kol pasiekia nekintantį 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (kai pelnas siekia 35 000 Eur per metus).
Taip pat aktualu, kad tais atvejais, kai gyventojai socialiniuose tinkluose pardavinėja savo asmeninius daiktus (pvz., nebenešiojamus drabužius, batus ir pan.), jie savo vykdomos veiklos neprivalo registruoti. Tokiu atveju jokių mokesčių mokėti nereikia, jeigu „pelnas“ (kainos skirtumas tarp prekės įsigijimo ir pardavimo) per metus nesiekia 2,5 tūkst. Eur.
Socialinio draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą („Sodra“) taip pat privalomos individualią veiklą vykdantiems gyventojams. Jos užtikrina visapusišką sveikatos ir socialinio draudimo apsaugą. Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmoka siekia 12,52 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų arba 15,52 proc., jeigu kaupiama papildomai pensijai.
Gyventojui, vykdančiam prekybą internetu Lietuvoje, taip pat gali būti taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Gyventojų, kurie įsiregistravę individualią veiklą ir kurių paskutinių 12 mėnesių apyvarta viršija PVM mokėtojo registravimo ribą (45 tūkst. Eur), turi registruotis PVM mokėtoju Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI).
Lietuva taiko standartinį 21 proc. PVM tarifą, tačiau kai kurioms prekėms ir paslaugoms gali būti taikomi lengvatiniai tarifai. Kai asmens e. parduotuvėje įsigytos prekės pirkėjams siunčiamos iš trečiųjų šalių sandėlių į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, tai tokių prekių tiekimo vieta nėra Lietuva, toks prekių tiekimas nėra PVM objektas Lietuvoje ir PVM prievolių, dėl tokio prekių tiekimo, Lietuvoje neatsiranda.
Kitu atveju, kai gyventojas e. prekybos veiklą vykdo per platformą (pvz., Amazon ar kt.), kuri apskaičiuoja mokestį už savo paslaugas, gyventojui (nepriklausimai nuo to, ar jis yra registruotas PVM mokėtoju, ar ne) atsiranda prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti PVM nuo platformos paslaugų.
Veikianti OSS sistema(angl. One Stop Shop) palengvina apmokestinamojo asmens registravimąsi kitos šalies PVM mokėtoju, tos šalies PVM mokesčio deklaravimą bei sumokėjimą. Apmokestinamiesiems asmenims, užsiregistravusiems OSS sistemoje, nebereikia registruotis PVM mokėtoju atskirai kiekvienoje ES valstybės narėje. Pasinaudoję šiuo „vieno langelio“ principu, užtenka perduoti visų į ES valstybes nares pardavimų informaciją, kai prekės parduodamos jų gyventojams, ir Lietuvos VMI surinks ir paskirstys visoms ES šalims priklausantį PVM. Registravimas OSS sistemoje vykdomas per VMI elektroniniu būdu.
OSS sistemos naudojimas nebūtinas. Asmuo gali pasirinkti, ar atitinkamas prievoles vykdyti paprasčiau, naudojantis OSS sistema, ar rinktis standartinį prievolių vykdymo būdą – registravimą PVM mokėtoju kitose valstybėse narėse.
OSS sistema susideda iš trijų schemų, kuriose registruotas asmuo turi skirtingas teises ir pareigas:
• ES schema, skirta vienoje iš ES valstybių įsteigtiems asmenims, kurie e. būdu teikia paslaugas ir prekes ES viduje, t. y. ir į kitas valstybės narėse, kuriose nėra įregistruoti.
• Ne ES schema, skirta ES neįsikūrusiems asmenims, kurie teikia paslaugas neapmokestinamiesiems asmenims, kai tokių paslaugų suteikimo vieta yra atitinkama ES valstybė narė.
• Importo schema, naudojama siekiant supaprastintai įvykdyti PVM prievoles, susijusias su nuotoline prekybai iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis.
Vykdydamas individualią veiklą turėsite:
Jei turite klausimų dėl ūkio, įmonės, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvo, mažosios bendrijos, viešosios įstaigos ir kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansinės apskaitos, mokesčių ar norite pasinaudoti ES parama, kreipkitės į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantus kiekviename rajone.