Norintys pradėti verslą fiziniai asmenys visų pirma turi nuspręsti, kokią juridinio asmens formą pasirinkti. Šį pradedančiojo verslininko pasirinkimą lemia daugelis veiksnių.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys pasirinkimą, yra juridinių asmenų mokamų mokesčių ir įmokų dydžiai, civilinė atsakomybė bei įmonei steigti reikalingas įstatinio kapitalo dydis. Lentelėje pateikiami pagrindiniai mokestiniai panašumai ir skirtumai tarp Mažųjų bendrijų (toliau – MB) ir Uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – UAB).
MB ir UAB mokestiniai panašumai bei skirtumai
Visos išmokos MB nariui, neatsižvelgiant į jo užimamas pareigas ir šių pajamų rūšį, priskiriamos B klasės pajamoms (Gyventojo pajamų mokesčio įstatymo 22 str.). Vadinasi, visus mokesčius turi susimokėti pats MB narys. Tačiau taikoma išimtis dėl PSD ir VSD įmokų, kurias už narį moka MB, jei asmuo neturi darbo santykių kitoje įmonėje. Taigi, sumokėtų PSD ir VSD įmokų MB narys nedeklaruos metinėje GPM308 pajamų deklaracijoje.
Mažosioms bendrijoms, kaip ir kitiems juridiniams asmenims, taikomos tos pačios pelno mokesčio lengvatos, kai taikomas 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Taip pat ir visi kiti MB mokami mokesčiai (nekilnojamojo turto, žemės, žemės nuomos, aplinkos teršimo, pakuotės ir kt.) skaičiuojami ir sumokami taip pat, kaip ir kitų juridinių asmenų. Darbuotojų, dirbančių MB pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio skaičiavimo ypatumai tokie patys kaip ir UAB. Jokių skirtumų tarp UAB ir MB nėra ir PVM mokesčio deklaravimo ir mokėjimo atžvilgiu.
Skaičiuojant MB mokesčius, pagrindiniai skirtumai yra tik dėl atsiskaitymo su MB nariais ir MB vadovu. Taigi šie skirtumai ir lemia tai, jog MB tampa patrauklesne verslo forma.
Dauguma steigti MB renkasi dėl šio išskirtinio ir daugelį verslininkų viliojančio MB bruožo – nereikalingas įstatinis kapitalas. Be to, MB vadovo darbo užmokestis apmokestinamas tik 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu (GPM), nuo jo neskaičiuojami VSD ir PSD mokesčiai. Mažoji bendrija skirta daugiau smulkiajam arba šeimos verslui. Dar vienas svarbus aspektas – nesėkmės atveju MB nariai nerizikuoja prarasti savo asmeninio turto, kadangi tai ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurį gali įsteigti nuo 1 iki 10 fizinių asmenų.
Nors daugelį ir vilioja verslą steigti pagal šią MB juridinio asmens formą, tačiau nuo 2015 m. gegužės 28 d. įvykus esminiams pokyčiams, kai įsigaliojo LR Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies pakeitimas („4. Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija, taip pat sudaryti su ja civilinių sutarčių dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, išskyrus vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę (paslaugų) sutartį.“), didesnė dalis naujai įsteigtų įmonių renkasi UAB, o ne MB.
Uždraudus MB nariams teikti paslaugas pagal civilines sutartis, MB tenka nuo savo bendrijos nariui išmokamų nuompinigių ar kitų pagal civilines sutartis sudarytų išmokamų išmokų vietoje 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio iš viso mokėti 50,3 proc. dydžio mokesčius (15 proc. gyventojų pajamų mokestį, 9 proc. privalomąjį sveikatos draudimą ir 26,3 proc. valstybinio socialinio draudimo įmoką).
Šie MB įstatymo pokyčiai įvyko Ūkio ministerijos iniciatyva, remiantis tuo, kad MB nariai pagal paslaugų sutartį teikia MB įvairias paslaugas (buhalterio, valytojo, įvairias konsultavimo paslaugas ir kt.) ir tokiu būdu sumažina pelno mokesčio bazę.
2012 m. pasirodžius naujai verslo formai buvo tikimasi, jog ateityje MB taps viena pagrindinių smulkiojo verslo juridinių formų. Taigi, nors MB buvo orientuotos smulkiajam ar šeimos verslui sumažinus atsakomybės riziką nepasisekus verslui, tačiau išaugus mokesčių naštai MB šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus, todėl joms gali tekti priimti sprendimą persitvarkyti į kitą juridinio asmens formą arba laukti palankesnių MB įstatymo pokyčių.