© Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba
Valstybinės darbo inspekcijos specialistų nuomone, kilnojamojo pobūdžio darbu, darbu lauko sąlygomis, darbu, susijusiu su važiavimais ar atliekamu kelionėje, darbdavys turėtų laikyti tokio pobūdžio darbą, kai darbuotojas darbo funkcijas vykdo ne nuolatinėje darbo vietoje ar lauko sąlygomis bent pusę jo nustatyto darbo laiko. Kaip yra apmokestinamaskilnojamojo pobūdžio darbas?
Darbuotojams, dirbantiems tokio pobūdžio darbą, kompensacijų mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 144 str. 8 dalis. Joje teigiama, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio. Kompensacijos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos. Kompensaciją darbdavys mokėti privalo, o kompensacijos dydį nustato pats.
Rekomenduojama, kad kilnojamojo pobūdžio darbo arba darbo, susijusio su kelionėmis ar važiavimu, sąlygos būtų aptartos darbo sutartyje.
Kompensaciją galima mokėti tik už tą laiką, kai darbuotojas dirbo kilnojamojo pobūdžio darbą ar darbą, susijusį su kelionėmis ar važiavimu. Todėl reikalinga darbo laiko apskaita, kur fiksuojamos ir skaičiuojamos darbuotojo dirbtos valandos, kurios gali būti patvirtintos ir įrodytos (automobilio kelionės lapai ar pan.), jog darbuotojas tikrai nebuvo savo nuolatinėje darbo vietoje. Darbo laiko fiksavimas nėra apibrėžtas DK, nereikia žymėti darbo laiko ir apskaitos žiniaraštyje. Tačiau reikalinga darbo laiko registravimo sistema pačiai įmonei, kad darbuotojas, vadovas galėtų fiksuoti ne nuolatinėje darbo vietoje ar lauko sąlygomis atliekamą darbą, o buhalterija galėtų apskaičiuoti kompensacijos dydį.
Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 5 punktu, šios išmokėtos kompensacijos, neviršijančios 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Taip pat neskaičiuojamos Sodros įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 punktą nuo išmokų, kurios neviršija DK 144 str. 8 dalyje numatytų dydžių. Dalis, viršijanti nustatytą dydį, apmokestinama kaip darbo užmokestis.
Taip pat svarbu žinoti, jog darbuotojams, kuriems mokama kompensaciją už kilnojamą darbą, jokių kitų kompensacijų nėra. Prie jų negalima priskirti komandiruotės kelionės ar nakvynės išlaidų. Todėl bet kokia papildoma išmoka darbuotojui, yra apmokestinama GPM ir Sodros įmokomis. Kilnojamojo darbo kompensacija atlygina tik visas galimas išlaidas ir nepatogumus, tiesiogiai susijusius su tokio pobūdžio darbu.
PAVYZDYS
Darbo sutartyje susitarta, kad už darbą, kuris susijęs su kelionėmis ar važiavimu, darbuotojui bus mokama kompensacija. Sutartas kompensacijos dydis – 10 Eur už vieną darbo dieną. Darbo sutartyje nustatyta alga – 500 Eur. Birželį iš 21 darbo dienos darbuotojas 12 darbo dienų dirbo darbą, susijusį su kelionėmis ir važiavimu.
Pritaikytas NPD – 330 Eur (380 - 0,5 x (500 - 400));
Priskaičiuotas 15 proc. pajamų mokestis – 25,50 Eur (500 - 330 x 15 proc.);
Priskaičiuotas 6 proc. sveikatos draudimas Sodrai – 30 Eur (500 x 6 proc.);
Priskaičiuotas 3 proc. pensijų ir soc. draudimas Sodrai – 15 Eur (500 x 3 proc.);
Į rankas – 429,50 Eur.
Kompensacija už kilnojamąjį darbą: 10 x 12 d. d. = 120 Eur. Ji yra neapmokestinama, nes neviršija 50 proc. bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio, t. y. 500 x 50 proc. = 250 Eur.
Darbuotojui iš viso išmokama 549,50 Eur (429,50 + 120 = 549,50).