© LŽŪKT nuotr.
Pelno mokestį mokėti privalo Lietuvos ir užsienio vienetas – juridinis asmuo, įregistruotas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtas kolektyvinio investavimo subjektas, neturintis juridinio asmens statuso. Šiame straipsnyje plačiau aptarsime Pelno mokesčio apskaičiavimo aspektus, kurie susiję su Lietuvos juridiniais asmenimis. Apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, iš per mokestinį laikotarpį gautų pajamų atimamos įstatyme nustatytos neapmokestinamosios pajamos ir atskaitomi leidžiami atskaitymai, įskaitant ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.
Leidžiami atskaitymai
Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai
Tam tikrų sąnaudų priskyrimas leidžiamiems atskaitymams, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra mokesčių tikslais ribojamas.
Neleidžiami atskaitymai
Tačiau ne visos įmonių patiriamos sąnaudos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, gali būti atimamos iš pajamų. Yra tam tikros sąnaudų grupės, kurių apskaičiuojant pelną iš pajamų atimti negalima ir jos turi būti priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams:
Iš pajamų gali būti atskaitomos tik tos pirkimo, importo ir pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumos, kurios neatskaitomos pagal PVM įstatymo nuostatas, ir tik tais atvejais, kai šios sumos apskaičiuotos nuo Pelno mokesčio įstatyme nustatytų leidžiamų atskaitymų. Pirkimo, importo ir pardavimo PVM sumos, kurios apskaičiuotos nuo Pelno įstatyme nustatytų neleidžiamų atskaitymų, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų neatskaitomos.
Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Dėl netesybų šalys turi susitarti rašytine sutartimi. Netesybos taip pat gali būti numatytos įstatymu. Netesybomis nelaikomos transporto prastovų sąnaudos.
Tuo atveju, kai vienetas iš tikslinėje teritorijoje įregistruoto vieneto gavo prekių arba jam buvo suteikta paslaugų ir už tai vienetas mokėtinas sumas priskyrė sąnaudoms, kurios buvo įtrauktos į leidžiamus atskaitymus, tačiau praėjus 18 mėnesių po mokėtinų sumų priskyrimo sąnaudoms už gautas prekes ar suteiktas paslaugas tas vienetas nesumokėjo, tai tikslinėje teritorijoje įregistruotam vienetui nesumokėta suma priskiriama vieneto pajamoms tą mokestinį laikotarpį, kurį pasibaigė 18 mėnesių laikotarpis.
Jeigu parama teikiama ne PMĮ 28 straipsnyje nustatyta tvarka, jos vertė priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Neleidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos kitam vienetui arba gyventojui, išskyrus darbuotojus, neatlygintinai perleistos lėšos, perduoto turto ar suteiktų paslaugų vertė. Darbuotojams įteiktų dovanų vertė, kuri pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra priskiriama leidžiamiems atskaitymams. Reprezentacijos ir reklamos tikslais įteiktų dovanų ir suvenyrų vertė yra priskiriama ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams vadovaujantis PMĮ 22 straipsnio nuostatomis.
Kai vienetas pats (ne draudimo įmonė) kompensuoja kitam asmeniui padarytą žalą išmokėta žalos atlyginimo suma priskiriama neleidžiamiems atskaitymams. Neleidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriama darbuotojui išmokėta žalos atlyginimo suma, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe dėl vieneto kaltės.
Neleidžiamiems atskaitymams priskiriami vieneto dalyviams išmokami dividendai ar kitos pajamos iš paskirstytojo pelno. Tačiau pelno dalis, kuri yra paskirta metinėms išmokoms (tantjemoms) už valdybos ar stebėtojų tarybos narių veiklą ir vieneto pelno dalis, paskirta išlaidoms darbuotojų naudai, jei ši darbuotojų gauta nauda pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas yra gyventojų pajamų mokesčio objektas, nelaikoma paskirstytuoju pelnu ir yra priskiriama leidžiamiems atskaitymams.
Su pajamų uždirbimu nesusijusioms sąnaudoms priskiriamos ir laikomos neleidžiamais atskaitymais pramogų, poilsio, iškylavimo ar kitos sąnaudos, kurios nesiejamos su vieneto įprastine veikla. Neleidžiamiems atskaitymams taip pat priskiriamos neįprastinės vieneto vykdomai veiklai sąnaudos.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 18 str. 4 dalyje nustatyta, kad klaidos apskaitos registruose, pastebėtos po metinės finansinės atskaitomybės sudarymo ir patvirtinimo, taisomos tik surašant atitinkamą buhalterinę pažymą. Jeigu dėl įsivėlusios klaidos buvo padidintos vieneto praėjusio mokestinio laikotarpio sąnaudos (leidžiami ir ribojamo dydžio leidžiami atskaitymai), ir vienetas, taisydamas klaidą, kitų metų finansinėje atskaitomybėje įregistravo praėjusio laikotarpio sąnaudas, tai tokios sąnaudos priskiriamos neleidžiamiems.
Teisės aktų nustatyta tvarka vienetai turi teisę perkainoti turtą ir įsipareigojimus. Jeigu toks turto ir įsipareigojimų perkainojimas yra atliktas turto perkainojimą reguliuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tai turto ir įsipareigojimų vertės padidėjimas priskiriamas neapmokestinamoms pajamoms, o minėto turto vertės sumažėjimas – neleidžiamiems atskaitymams.
Apskaičiuojant 2006 ir 2007 metais prasidėjusių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, iš pajamų negali būti atimamas socialinis mokestis, mokamas pagal Lietuvos Respublikos laikinojo socialinio mokesčio įstatymo nuostatas.
Iki 2006 metų prasidėjusio mokestinio laikotarpio, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, iš pajamų buvo atimamos tiek apmokestinamosioms, tiek ir neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Apskaičiuojant 2006 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną, sąnaudoms priskiriamos tik apmokestinamosioms pajamoms tenkančios sąnaudos. Sąnaudos, patirtos uždirbant neapmokestinamąsias pajamas, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams.
Lietuvos vienetas Europos ekonominės erdvės valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis per nuolatinę buveinę uždirbtas pajamas bei patirtas sąnaudas turi eliminuoti iš įmonės mokestinio laikotarpio metų pelno mokesčio bazės. Įmonė turi apskaičiuoti kokią sumą sudaro su jos nuolatinės buveinės užsienyje pajamų uždirbimu susijusios sąnaudos ir šias sąnaudas priskirti neleidžiamiems atskaitymams.
Darbuotojų, kurie dirba Lietuvos vieneto nuolatinėje buveinėje užsienio valstybėje, darbo užmokestis bei valstybinio socialinio draudimo įmokos, mokamos nuo darbuotojų, dirbančių nuolatinėje buveinėje darbo užmokesčio yra susiję su tos nuolatinės buveinės pajamų uždirbimu. Kadangi tokios pajamos nėra įtraukiamos į Lietuvos vieneto pelno mokesčio bazę Lietuvoje, tai ir sąnaudos, susijusios su šių pajamų uždirbimu, negali būti priskiriamos Lietuvos vieneto leidžiamiems atskaitymams.
Tuo atveju, kai Lietuvos vieneto darbuotojai siunčiami į komandiruotes į nuolatinę buveinę užsienio valstybėje, tai išlaidos susijusios su tokio darbuotojo darbu nuolatinės buveinės tikslams, yra susijusios su nuolatinės buveinės užsienio valstybėje pajamų uždirbimu, ir darbo užmokestis už komandiruotės laiką bei komandiruotės išlaidos negali būti priskiriamos Lietuvos vieneto leidžiamiems atskaitymams.
Vieneto patirtos sąnaudos dėl kyšininkavimo, priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams nepriklausomai nuo to, kokia forma buvo duotas kyšis (tiesiogiai ar netiesiogiai per kitus veikiančius ar fiktyvius asmenis sumokant lėšas už tariamai atliktas paslaugas ar pirktas prekes, suteikiant paramą, dirbtinai padidinant prekių ir paslaugų kainas, patiriant reprezentacines išlaidas, mokant fiktyvų arba dirbtinai padidintą darbo užmokestį ir pan.).