Ūkio subjektams yra svarbu prisiminti, už kiek laikotarpių galima apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčius. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnį, mokesčių mokėtojas mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus. Tačiau yra numatytos ir išimtys, kai mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo senaties terminas yra einamieji ir 5 arba 10 praėjusių kalendorinių metų. Šiame straipsnyje konkrečiau apžvelgsime MAĮ 68 straipsnio reikalavimus.
Mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 3 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pavyzdžiui, mokesčių mokėtojas 2021 m. gali mokesčius apskaičiuoti arba perskaičiuoti už einamuosius metus 2021 m. ir 3 praėjusius kalendorinius metus, t. y. 2020 m., 2019 m., 2018 m.
Pagal įstatymą mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį patikrinimą, aukščiau minėtos nuostatos netaikomos, nors tokio patikrinimo metu negalima apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu.
Tarkim, pirminis patikrinimas buvo atliktas 2019 metais, kai buvo tikrinama visų privalomų mokėti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumas už 2016–2018 metus. Mokesčių administratorius, 2020 metais atlikdamas pakartotinį patikrinimą, turi teisę tikrinti pirminį laikotarpį, t. y. 2016–2018 metus arba tik dalį pirminio tikrinto laikotarpio (pvz., 2016–2017 metus), priklausomai nuo to, dėl ko atliekamas pakartotinis tikrinimas.
Jeigu mokesčių mokėtojas pateikia deklaraciją arba patikslintą deklaraciją likus mažiau kaip 90 dienų iki numatyto mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, mokesčių administratorius gali patikrinti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos. Pavyzdžiui, ūkininkas, perskaičiavęs gyventojų pajamų mokestį nuo pajamų už 2017 metus, 2020-12-30 pateikė patikslintą Metinę pajamų deklaraciją. Deklaracija buvo pateikta likus mažiau kaip 90 dienų iki mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) termino pabaigos, kuri šiuo atveju buvo 2020-12-31. Mokestinį patikrinimą galima pradėti ne vėliau kaip per 90 dienų nuo patikslintos deklaracijos pateikimo dienos, t. y. iki 2021-03-30.
Kai mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo senaties terminas yra einamieji ir 5 praėję kalendoriniai metai, apskaičiuoti nustatyta tvarka galima šiais atvejais:
1) kai apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (išskyrus fizinio asmens mokamas pajamų mokestis nuo pajamų iš individualios veiklos dalis). Ilgesnis senaties terminas nustatytas dėl to, kad dėl įvairių aplinkybių gali būti netinkamai vykdomos mokestinės prievolės;
2) kai mokesčių administratorius apskaičiuoja ar perskaičiuoja mokesčių mokėtojo, kuris neatitinka patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Jam taikomas senaties terminas, nes jau praeityje netinkamai vykdė savo mokestines prievoles, todėl yra suteikiamos didesnės galimybės tikrinti tokių prievolių vykdymą;
3) pagal įstatymą, mokesčių administratorius apskaičiuoja ar perskaičiuoja mokesčius pagal automatinių informacijos mainų pagrindu gautą informaciją;
4) kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos PM įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, reikia išnagrinėti ne tik mokestinio laikotarpio, bet ir ankstesnių metų duomenis, kurie atskleistų vykdomos veiklos ypatumus;
5) kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti jas, išimtis taikoma mokesčių mokėtojui ir mokesčių administratoriui perskaičiuojant mokesčius, siekiant įsitikinti perskaičiavimo pagrįstumu;
6) kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas teismui pripažinus mokesčio mokėtojo bankrotą tyčiniu;
7) kai pagal PVM įstatymo nuostatas daroma ilgalaikio turto, kuris nėra nekilnojamasis turtas, atskaita.
Pavyzdžiui, įmonė „A“ PVM mokėtoja 2016 m. gegužės mėnesį įsigijo krovininį automobilį ir PVM sąskaitoje faktūroje pirkimo PVM įtraukė į atskaitą. 2020 m. kovo mėnesį paaiškėjo, kad įmonė „A“ neturėjo teisės įtraukti visos pirkimo PVM sumos. Kadangi įmonė automobilį naudojo mišriai veiklai, tai pagal PVM įstatyme taikomas 5 metų PVM tikslinimo laikotarpis. Įmonė „A“ turi patikslinti 2016 m. į atskaitą įtrauktą PVM sumą.
Pagal einamųjų ir 10 praėjusių kalendorinių metų senaties terminas bus taikomas apskaičiuojant ar perskaičiuojant mokestį šiais atvejais:
1) kai baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę BK nustatyti kaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai;
2) kai pagal PVM įstatymo nuostatas daroma nekilnojamojo turto, pripažinto ilgalaikiu turtu, atskaita.
Pavyzdžiui, įmonė „B“ PVM mokėtoja 2015 m. vasario mėnesį įsigijo naują administracinį pastatą ir PVM sąskaitoje faktūroje išskirtą pirkimo PVM įtraukė į atskaitą. 2020 m. kovo mėnesį paaiškėjo, kad įmonė „B“ neturėjo teisės įtraukti pastato pirkimo PVM atskaitą, paaiškėjus, jog pastatas nebuvo naudojamas ekonominei veiklai vykdyti. Atsižvelgus į tai, kad nekilnojamajam turtui PVM įstatyme taikomas 10 metų PVM atskaitos tikslinimo laikotarpis, tai įmonė „B“ turi pateikti 2015 m. vasario mėnesio PVM deklaraciją ir patikslinti į PVM atskaitą įtrauktą sumą;
3) kai vykdomos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį galima tik tiek, kiek tai numatyta sudarytose ir taikomose tarptautinėse sutartyse, taip pat kai mokesčių administratorius apskaičiuoja arba perskaičiuoja mokestį, atsižvelgdamas į minėtų procedūrų rezultatus.
Išvados: ūkio subjektams svarbu žinoti ir laiku prisiminti apie mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo galimybes. Tai padeda išvengti mokestinių klaidų, o jas padarius, suteikiama galimybė pasitaisyti.