Kiekvieno ūkininko tikslas – pasiekti pačių geriausių rezultatų kuo mažesnėmis sąnaudomis. Norint tai pasiekti, reikia išsiaiškinti, kas lemia ūkio veiklos rezultatus ir tai sąlygojančius veiksnius bei jų priežastis. Tam padėtų finansinės ūkio apskaitos analizė.
Siekiant turimus išteklius panaudoti kuo efektyviau, visų pirma reikia pradėti nuo gautų rezultatų analizės ir jų poveikio ūkio veiklai bei kaupti reikalingą informaciją, kuria būtų galima pasiremti ateityje, priimant sprendimus, susijusius su ūkio valdymu ir rezultatų gerinimu. Šiems tikslams galime pasitelkti informaciją, kurią suteikia finansinė apskaita.
Visi ūkininkai privalo tvarkyti finansinę apskaitą (toliau – apskaita), tai leidžia ne tik pretenduoti ir gauti valstybės, Europos Sąjungos fondų paramą, tačiau ir teikia daug informacijos apie esamą ūkio būklę ir plėtros galimybes.
Kad duomenys nebūtų iškraipyti
Apskaitos tvarkymas prasideda nuo pirminių dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų, banko išrašų ir kt., todėl yra labai svarbu šiuos dokumentus kaupti ir laiku pristatyti apskaitą tvarkantiems finansinės apskaitos specialistams, nes nuo šių dokumentų gali priklausyti tolimesnės ūkio plėtros galimybės. Neteisingi duomenys gali iškraipyti rezultatus, o tai gali reikšti neteisingą situacijos įvertinimą ir turėti įtakos rizikingiems ir ūkiui nepalankiems sprendimams priimti.
Tvarkant apskaitą dvejybine apskaitos sistema, kiekvieną mėnesį galima gauti išsamią informaciją apie ūkio sąnaudas, pajamas ir sukauptus pinigus, užtikrinti jų kontrolę ir tinkamą panaudojimą, įvertinti ilgalaikio turto, materialinių vertybių judėjimą, analizuoti ir valdyti tiekėjų bei pirkėjų skolas, paskolų gavimą bei grąžinimą ir kt. Panaudojus pagrindinėse ataskaitose (Balanse, Pelno (nuostolių) ir Pinigų srautų ataskaitose) esančius duomenis, taip pat analizuojant kitus apskaitos dokumentus, galima atlikti išsamų ūkio vertinimą.
Vienas iš pagrindinių veiklos vertinimo būdų yra finansinė analizė, kuri yra atliekama analizuojant parengtus apskaitos dokumentus. Kartu su apskaita, finansinė analizė gali leisti nuosekliai, objektyviai ir visapusiškai įvertinti ūkio finansinę veiklą ir su ja susijusias operacijas ir įvykius. Jos dėka galima įvertinti investavimo, skolinimosi galimybes ir rizikas, išryškinti ūkio silpnąsias ir stipriąsias veiklos sritis, įvertinti grėsmes ir galimybes padėčiai pagerinti ateityje. Ūkio finansinė analizė prasideda nuo finansinių rodiklių apskaičiavimo ir jų analizės.
Reikia analizuoti visumą
Finansiniai rodikliai pagal analizuojamas sritis skirstomi į pelningumo, likvidumo, mokumo ir apyvartumo rodiklius.
Vertinant ūkio finansinę situaciją, neužtenka paskaičiuoti keletą rodiklių, reikia analizuoti visumą, įvertinti po kelis rodiklius iš skirtingų grupių, vertinti ir absoliučias reikšmes bei santykinius rodiklius.
Siekiant tikslingai įvertinti situaciją, patartina analizuoti bent paskutinių trejų metų ataskaitas ir rodiklius, tokiu būdu yra įvertinamos ūkio rodiklių bei situacijos kitimo tendencijos, išryškinamos galimos pokyčių priežastys. Pelningumo rodikliai leidžia įvertinti, ar ūkio veikla yra pelninga, išryškina pajamų augimo ar mažėjimo tendencijas, o likvidumo rodikliai parodo, ar ūkis yra mokus trumpuoju laikotarpiu. Mokumo rodikliai leidžia plačiau įvertinti ūkio trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes. Tuo tarpu vienas iš apyvartumo grupės rodiklių apskaičiavimo tikslų yra įvertinti pinigų bei turimų atsargų panaudojimą.
Kadangi vykdant žemės ūkio veiklą yra auginami gyvuliai, augalai, iš jų gaminami produktai, naudojama įvairi žemės ūkio technika, perkamos atsarginės detalės, vykdomi statybų darbai ir kt., daug dėmesio reikia skirti ir balansinei turto vertei, įvertinti, ar ūkyje turtas yra ,,neužsigulėjęs“, ar jo vertė nėra pasikeitusi, ar turimas ilgalaikis ir trumpalaikis turtas yra kokybiškas, tinkamas naudoti. Ūkio turto apskaita turi didelės įtakos vertinant ūkio finansinę būklę ir priimant įvairius sprendimus, todėl yra svarbu laiku įvertinti situaciją ir teisingai užfiksuoti sunaudotą bei į atsargas nukreiptą žemės ūkio produkciją ir kitas medžiagas.
Apyvartumo rodikliai suteikia galimybę visapusiškai įvertinti ūkio veiklą, net iš pirmo žvilgsnio atrodant, kad ūkis vykdo pelningą veiklą, reali situacija gali būti kitokia. Pavyzdžiui, išanalizavus apyvartumo rodiklių grupei priklausantį ,,Pardavimo savikainos dalis pardavimo pajamose“ koeficientą, galima įvertinti, kiek ūkio pagrindinių išlaidų atiteko vienam pardavimo eurui. Šis rodiklis gali padėti parodyti pagrindinės veiklos efektyvumą, gebėjimą kontroliuoti išlaidas. Jei rodiklis viršija nustatytas ribas, vadinasi, kad ūkis patyrė daugiau išlaidų, nei gavo pardavimo pajamų, o tai reiškia, kad ūkio veikla nuostolinga. Tokiu atveju ūkiui galima rekomenduoti plačiau analizuoti pagrindines išlaidas, patirtas parduotai produkcijai pagaminti, įvertinti to priežastis bei ieškoti galimybių jas mažinti, taip didinant savo pranašumą rinkoje bei mažinti priklausomybę nuo tiesioginių išmokų.
Jei turite klausimų
Šiuo metu Lietuvoje ir visame pasaulyje yra pastebimas spartus kainų kitimas, todėl pagrindinis ūkininkų uždavinys – išlaikyti konkurencingumą rinkoje ir mažinti gamybos kaštus. Šiems tikslams įgyvendinti galima pasitelkti finansinę analizę, jos metu visapusiškai įvertinus ūkio būklę, išryškinti ūkio silpnybes ir stiprybes, taip pat įvertinti ateities perspektyvas ir priimti ūkiui palankiausius sprendimus.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba teikia ne tik kokybiškas buhalterinės apskaitos paslaugas, bet ir metų gale parengia ūkio veiklos rezultatų analizę, kurią sudaro finansinė ir ekonominė analizė. Ūkininkui suteikiama galimybė susipažinti su ūkinės veiklos rezultatais, jų pokyčiu, pateikiamos rekomendacijos. Taip pat kartu atliekama ir konkurencingumo analizė, kai galima palyginti ir nustatyti, kokia situacija vyrauja tar panašiomis sąlygomis ūkininkaujančiųjų, ar ūkis patenka tarp pelningiausių gretų, ar dar yra tobulintinų vietų. Reikia pagalbos? Susisiekite.