© LŽŪKT nuotr.
Įvairūs Kipro ūkio sektoriai (tarp jų – ir žemės ūkis) sėkmingai naudojasi ES struktūrinių fondų parama. Žvelgiant į vyriausybės prioritetus, krinta į akis ypač didelis dėmesys kaimo plėtrai. Valdžios strateginis prioritetas – kiek galima daugiau žmonių skatinti pasilikti kaime, o ne išvykti į didmiesčius ar užsienį.
Kipras prie ES prisijungė 2004 m., prie euro zonos – 2008 metais. Nors šalis įstojo į ES kaip de facto padalyta sala, ji yra ES teritorija. ES kelionės dokumentus arba teisę į juos turintys Kipro turkai yra ES piliečiai. Teritorijose, kurių šalies vyriausybė faktiškai nekontroliuoja, ES teisės taikymas sustabdytas.
Graikų ir turkų – dvi oficialiosios kalbos. Šiandien šalyje gyvena maždaug tiek pat žmonių, kiek Vilniuje, tačiau salą per metus aplanko beveik trys milijonai turistų. Kipras – nepriklausoma prezidentinė respublika (prezidentas yra ir valstybės, ir vyriausybės vadovas) ir, nepaisant to, kad gyventojai kilę iš graikų ir kalba graikiškai, jiems patinka, kai juos vadina kipriečiais, o ne graikais. Kipro gyventojai yra labai draugiški, pakantūs ir malonūs.
Vyrauja vidutiniai namų ūkiai
Vidutiniai namų ūkiai turto turi apie 671 tūkst. eurų, tai yra tris kartus daugiau nei Vokietijos. (tik 44 proc. namų ūkių Vokietijoje turi nuosavo nekilnojamojo turto). Nors, palyginti su visa euro zona, Kipro ūkis sudaro tik 0,2 proc. BVP. Keturis penktadalius Kipro BVP sukuria paslaugų sektorius, daugiausia – finansinių, turizmo ir nekilnojamojo turto paslaugų. Dešimtmečio pradžioje Kipras pagal ekonomikos augimo tempą lenkė ES, tačiau 2009 m. dėl pasaulinės finansų krizės įpuolė į recesiją, 2010–2011 m. buvo užfiksuotas nedidelis augimas, o 2012 m. Kipro ūkis vėl susitraukė 2,3 procento.
Svarbiausi ekonomikos sektoriai yra didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (26,0 proc.), viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (20,3 proc.), finansinė ir draudimo veikla (10,8 proc.; 45 proc.).
Kipras eksportuoja į ES valstybes nares (į Graikiją – 12 proc., Jungtinę Karalystę – 8 proc.), o už ES ribų daugiausia eksportuojama į Libiją (8 proc.) ir Izraelį (6 proc.). Net 74 proc. šalies importo sudaro importas iš ES valstybių narių (iš Graikijos – 21 proc., Vokietijos – 17 proc., Italijos – 7 proc.), o už ES ribų – 8 proc. iš Kinijos ir 4 proc. iš Pietų Korėjos.
Klimatas – palankus žemės ūkiui vystyti
Šiame sektoriuje dirba apie 5 proc. darbuotojų, kurie sukuria beveik 4 proc. BVP. Vyriausybė siekia, kad salos žemės ūkis taptų kuo konkurencingesnis Europos rinkoje. Pagrindiniai keliai tai pasiekti – ūkininkavimo efektyvumo didinimas, vandens išteklių optimalus paskirstymas, ūkių specializavimas, žemės ūkio augalų, tokių kaip vynuogių, arbūzų ar riešutų naujų veislių kūrimas.
Gamtos dovanos – visus metus
Nors šalyje lyja tik kelias dienas per metus, bet salos klimatas yra labai palankus žemės ūkiui. Vietiniai sako, kad vasarą čia nelyja, bet mums viešint Kipre ketvirtos dienos rytas prasidėjo perkūnija su stipriu lietumi. Po jo viskas, kas gyva, tarsi atgijo. Ten augantys augalai sugeba augti, žydėti ir derėti be kritulių ir papildomo laistymo.
Vyrauja nedideli šeimos ūkeliai. Nemažai jų įsiterpę tarp gyvenamųjų namų
Bulvių derlius nuimamas 3 kartus per metus, apelsinų – 2 kartus. Citrinmedžiai žydi ir duoda derlių ištisus metus. Grūdiniais žemės ūkio augalais apsėti laukai užleidžia vietą raudonos spalvos dirvožemiui, kuris užsodintas bulvėmis, morkomis, kitais šakniavaisiais ir citrusinių vaisių giraitėmis.
Aplankėme rytinį derlingos centrinės lygumos (Mesaoria) kraštą. Šioje vietoje net ir žiemą laukuose siūbuoja kviečiai ir miežiai.
LŽŪKT konsultantams lankantis Kipre, javai buvo jau nupjauti, šiaudai tvarkingai sudėti į ritinius. Auginamų augalų plotai nedideli, palyginti su Lietuvos ūkiais
Žemės ūkis – pagrindinis Evgorou kaimelio gyventojų verslas. Važiuojant kalnais ir čia pat vingiuojančiais keliais, matomi vynuogynai, alyvuogių giraitės. Vynuogės čia auginamos ir genimos kitaip nei pas mus. Suformuoti nedideliais kupstais, gausiai dera ir noksta.
Gyvulius auginti nepopuliaru
Nedideliuose ūkiuose gausu įvairių paukščių, laikoma avių, galvijų. Saloje populiarūs asilai, kurie yra kaip susiekimo priemonė, o puikus asilių pienas tinka vartoti ir perdirbti. Šie gyvūnai palyginti ilgaamžiai, gyvena vidutiniškai 50–60 metų. Gyvenimas saloje keičiasi, o ūkininkai modernizuoja ir automatizuoja darbus ir techniką.
Palanki mokesčių sistema
Dar prieš kelerius metus Kipre buvo ženkli emigracija į užsienį, visų pirma – į Graikiją ir Didžiąją Britaniją. Dabar padėtis stabilizavosi, padaugėjo į salą grįžtančių išeivių. Anksčiau nemažai jaunų kipriečių vykdavo į užsienį mokytis, nes šalyje nebuvo pakankamai išplėtota aukštojo mokslo sistema, o po studijų dažnas likdavo gyventi užsienyje.
Kipro gyventoju laikomas tas, kuris bent 183 dienas per metus (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) gyvena Kipre. Šalies gyventojas turi mokėti mokesčius už visas gautas pajamas (ir už valstybės ribų).
Apmokestinamos pajamos:
Užsienio šalies gyventojas, atvykęs į Kiprą dirbti, per pirmuosius 3 metus gali kreiptis dėl 20 proc. pajamų mokesčio sumažinimo. Kipre asmens pajamoms taikomas progresyvinis apmokestinimas (kuo didesnės pajamos, tuo didesni mokami mokesčiai):
Pajamų apmokestinimo išimtys: jeigu asmuo darbine veikla užsiima už Kipro ribų, jo pajamos neapmokestinamos. Jeigu asmuo saloje dirbo daugiau kaip 183 d., apmokestinamos visos pajamos, gautos per metus. Yra pasirašytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys su nemažai valstybių: Bulgarija, Kanada, Graikija, Italija, JAV, Vengrija, Vokietija, Prancūzija ir kt. Jeigu Kipre asmuo dirbo mažiau kaip 183 d., mokesčiai taikomi tik pajamoms, gautoms iš darbinės veiklos Kipre.
Neapmokestinamos pajamos: dividendai, palūkanos, pelnas, gautas pardavus įmonės akcijas, atlyginimas už darbinę veiklą už Kipro ribų, kai darbuotojas daugiau kaip 90 d. praleidžia užsienyje.
Su darbo santykiais susiję mokesčiai: darbdavys moka 6,3 proc., dirbantysis – 6,3 proc. socialinio draudimo įmokų.
Sveikatos draudimas ir valstybinis socialinis draudimas. ES valstybės pilietis turi kreiptis į Vidaus mokesčių įplaukų departamentą dėl mokesčių mokėtojo identifikavimo kodo suteikimo. Asmuo turi pateikti pasą ir užpildytą formą I.R. 163A.
Medicinos apsauga šalyje užtikrinama trejopai:
Paslaugos nemokamos gyventojams, gaunantiems mažas pajamas (sumą nustato valstybė). Medicinos paslaugos nemokamos ir šeimoms, auginančioms 4 ir daugiau vaikų, taip pat asmenims, sergantiems tam tikromis ligomis.
Medicinos priežiūra apmokama visoms aukščiau neišvardytoms gyventojų kategorijoms. Būtinoji medicinos pagalba suteikiama nemokamai visiems asmenims (ir laikinai atvykusiems į Kiprą), tačiau stacionariniam gydymui taikomi tam tikri mokesčiai. Valstybinis sveikatos apsaugos sektorius finansuojamas iš surenkamų mokesčių.
Nedarbo draudimas. Pagal Socialinio draudimo įstatymą bedarbio pašalpa mokama visiems 16–63 metų amžiaus asmenims, netekusiems darbo ne savo noru. Socialinio draudimo įmokas moka dirbantysis (16,6 proc.), darbdavys (6,3 proc.) ir valstybė (4 proc.). Šios įmokos atskaičiuojamos nuo darbuotojo atlyginimo. Savarankiškai dirbantys asmenys moka 15,6 proc. nuo draudžiamų pajamų.
Ir dar. Kipro mokesčių sistema palankesnė ir investuotojams, ir dirbantiesiems. Įmonės Kipre moka 12,5 proc. pelno mokesčio, o Lietuvoje – 15 procentų. PVM mokestis Kipre 15 proc., o Lietuvoje – 21 procentas. Mažesni mokesčiai skatina trauktis šešėlinę ekonomiką, kuri yra didelė problema daugelyje šalių.
Vietoje išvadų
Apsilankiusios nedidelėje šalyje, matome, kad joje gyvenantys žmonės stengiasi išnaudoti visas galimybes, kad pragyvenimas būtų geresnis. Turėdami tiek mažai dirbamos žemės ir ribotus kitus išteklius, savo užaugintą produkciją kipriečiai perdirba, gamina senovinius, autentiškus gaminius, kuria naujus, siūlo ir teikia įvairias paslaugas turizmo bei poilsio srityse.
Lietuvos smulkūs ūkininkai galėtų pasimokyti, nes parduoti užaugintą produkciją yra nuostolinga. Taigi ir labai mažas ūkis gali dirbti rentabiliai. Mūsų žmonės darbštūs ir tvarkingi, todėl manome, kad kipriečiai, atvykę pas mus, taip pat turėtų ko pasimokyti. Tokios priemonės leidžia įvertinti mūsų darbą, gamtos ir jos išteklių tausojimą, galimybes kurti geresnį gyvenimą sau ir ateinančioms kartoms.
Pagal LŽŪKT konsultančių – Dalios Pociuvienės, Irmos Barauskės, Marijos Vitkienės, Danutės Balsienės, Linos Tuminienės, Jolantos Beniušienės ir Virginijo Dapšienės – komandiruotės ataskaitą parengė Ramunė Sutkevičienė, LŽŪKT