• Temos
• Finansinė apskaita ir mokesčiai

Kasmetinių ir nepanaudotų atostogų suteikimo ir apmokėjimo tvarka

2016-05-09

Kiekvienam samdomam darbuotojui kasmetinės atostogos yra privalomos. Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį.

Darbo kodekso 162 straipsnyje nurodytos švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos. Kasmetinės trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos:

• darbuotojams iki aštuoniolikos metų;
• darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;
• invalidams;
• kitiems įstatymų nustatytiems asmenims.

Dirbantiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos netrumpinamos.

Atostogų apskaičiavimas ir darbo užmokestis

Pagal darbo kodekso 176 str. kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Vidutis darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 „Dėl darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma:

• pagrindinis darbo užmokestis už atliktą darbą, apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines (pareigines) algas ir vienetinius įkainius;
• padidintas apmokėjimas, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kitais teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais;
• priedai ir priemokos prie valandinių (dieninių) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių ir mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse;
• anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio skirtumas, mokamas darbuotojams teisės aktuose, kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais (neatsižvelgiant į šio skirtumo mokėjimo šaltinį);
• premijos (mėnesio, ketvirčio, už 6, 9 mėnesių ar metų darbo rezultatus, vienkartinės, iš jų ir premijos iš pelno bei tantjemos) pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemą, darbuotojams skatinti skirtos vienkartinės piniginės išmokos, pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, mokamas valstybės tarnautojams.

Darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį. Už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

Nepanaudotos atostogos ir jų kompensavimas

Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidžiama, tačiau, jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam išmokama piniginė kompensacija. Atkreiptinas dėmesys, kad piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas turi būti išmokėta net ir tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės.

Nuo 2015 m. gruodžio 1 dienos įsigalioja Darbo kodekso 175 straipsnio pakeitimas, kuriame numatyta nauja nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo tvarka atleidžiant darbuotoją iš darbo. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienus darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už 3 darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas (kompensacija turėtų būti skaičiuojama ne daugiau kaip už 84 kalendorines dienas kasmetinių atostogų, t. y. 28 x 3). Šiuo pakeitimu siekiama labiau motyvuoti darbuotoją panaudoti atostogas, susigrąžinti darbingumą, pailsėti.

Atleidžiant darbuotoją iš darbo, nepanaudotos kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos nukeliant atleidimo datą, išskyrus tuos atvejus, jei atleidžiama dėl darbuotojo kaltės. Atleidimo data – kita diena po kasmetinių atostogų pabaigos. Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. atleidimo data gali būti nukeliama ne daugiau kaip už 3 darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas.

Teisė pasinaudoti visomis nepanaudotomis kasmetinėmis atostogomis išlieka dirbantiems, pakeitimai galioja tik darbo sutartį nutraukiantiems asmenims po 2015 m. gruodžio 1 d.

Pavyzdys:ūkio darbininkė dirba puse etato, 2015 m. lapkričio 14 d. išėjo kasmetinių 28 k. d. (20 d. d.) atostogų. Vidutinis darbo užmokestis bus skaičiuojamas už rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius. Rugpjūtį ūkio darbininkė gavo pagrindinį darbo užmokestį 250 Eur, rugsėjo – 250 Eur, o spalį – pagrindinį darbo užmokestį 250 Eur ir 65 Eur už viršvalandinį darbą. Apskaičiuojamas atostoginių vidurkis (250+250+250+65/22+22+21=12,54 už vieną dieną). Priklausančių atostoginių suma 12,54 x 20 = 250,8 Eur.