Vasara – atostogų metas. LR Darbo kodekse kasmetinės atostogos apibrėžtos kaip laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Prisiminkime pagrindinius aspektus, ką reikia žinoti apie kasmetines atostogas.
Kas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis?
Pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Už antruosius ir vėlesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent 1 kartą per darbo metus. Tai reiškia, kad darbuotojas turi teisę reikalauti, kad darbdavys jį bent kartą per metus išleistų atostogauti, o darbdavys turi teisę reikalauti, kad darbuotojas bent kartą per metus atostogautų. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.
Pirmumo teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis
Vasara – pats patraukliausias metas atostogauti, tačiau reikėtų žinoti, kad kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma atsižvelgiant į tam tikras darbuotojų grupes. Darbo kodeksas numato, jog darbdavys turi sudaryti darbuotojų atostogų suteikimo eilę ir privalo numatyti, koks darbuotojas turi prioritetą pasirinkti atostogų laiką ir trukmę. Tokios prievolės neturi darbdaviai, kurie įdarbina mažiau nei 10 darbuotojų (šiuo atveju kasmetinės atostogos suteikiamos šalių susitarimu).
Atostogų trukmė
Darbo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos. Šių atostogų trukmę nustato LR vyriausybė. Pagal 2017 m. birželio 21 d. Vyriausybės nutarimą Nr. 496 už nepertraukiamąjį darbo stažą suteikiamos:
Atšaukimas iš kasmetinių atostogų
Darbo kodeksas nenumato jokių aplinkybių, kurių pagrindu darbdavys galėtų atšaukti ar panaikinti įsakymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Atšaukti darbuotoją iš kasmetinių atostogų galima tik gavus jo raštišką sutikimą. Todėl iškilus būtinumui darbdavys turėtų tartis su darbuotoju dėl jo grįžimo į darbą. Darbuotojui sutikus grįžti iš kasmetinių atostogų, darbuotojo pasirinkimu atostogos gali būti pratęsiamos arba suteiktos kitu laiku. Iš atostogų darbuotojas atšaukiamas surašant įsakymą dėl atšaukimo iš atostogų. Atostoginiai išmokami dar prieš atostogų pradžią, todėl nepanaudotos dalies atostoginiai vėliau išskaitomi iš darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio kaip gautas avansas.
Nepanaudotų atostogų anuliavimas
Kalbant apie kasmetinių atostogų anuliavimą reikėtų įsidėmėti 3 metų atskaitos tašką. Pagal naująjį darbo kodeksą (įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d.) teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Pirmasis trejų metų terminas sueis šių metų liepos 1-ąją, tai reiškia, kad darbuotojai, kurie turi sukaupę nepanaudotų atostogų iki 2017 m. liepos 1 d., turi panaudoti jas iki 2020 m. liepos 1 d., kitu atveju jos dings.
Nepanaudotos atostogos gali būti pakeistos pinigine kompensacija tik tuo atveju, kai darbo sutartis nutraukiama. Šiuo atveju taip pat galioja 3 metų terminas. Darbuotojas, iki 2017 m. liepos 1 d. neišnaudojęs sukauptų atostogų, po 2020 m. liepos 1 d. parars teisę į jų kompensavimą darbo sutarties nutraukimo atveju.