Balandžio 28 d., sekmadienis | 24
Kaip apskaičiuoti ligos ir nedarbingumo išmokos dydį?
Kristina Sukauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė
2019-02-25
Ligos ir nedarbingumo išmokos tikslas – kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvos Respublikoje.
Ligos išmoka skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Nuo šių metų sausio 1 d. mokama nuo 62,06 – 100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už 2 pirmąsias ligos dienas, kurias sumoka darbdavys. Gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką nuo 3 dienos, t. y. 62,06 proc. moka „Sodra“. Jeigu slaugote sergantį šeimos narį, „Sodra“ nuo pirmos nedarbingumo dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio. Ligos išmoka mokama tik už darbo dienas.
Pavyzdys. Darbuotojas susirgo 2019 m. sausio 11 dieną. Jis kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Apie tai, kad susirgo ir negali atvykti į darbą, informuoja darbdavį. Iki 2018-12-31 darbuotojo darbo užmokestis buvo 500 Eur.
Kaip buvo minėta, už pirmas dvi nedarbingumo dienas moka darbdavys. Kadangi 2019 m. sausio 12 diena yra šeštadienis, nesutampa su darbo grafiku, darbdaviui reikia mokėti tik už vieną darbo dieną, t. y. 2019-01-11.
Darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš 2018 m. 10, 11 ir 12 mėnesių. Kai nuo 2019 sausio 1 d. išmokoms apskaičiuoti imami draudžiamųjų pajamų laikotarpiai ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, buvęs iki 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuojant išmokų dydį šios draudžiamosios pajamos ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didinami 1,289 karto.
500 x 1,289 = 644,50 Eur
Vidutinis darbo valandos užmokestis 1933,50 /495 = 3,91 Eur
Vidutinis darbo užmokestis 1933,50/62 = 31,19 Eur
Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už vieną darbo dieną 31,19 x 62,06 proc. = 19,36 Eur
Suskaičiavus nedarbingumo pašalpą, užpildomas ir pateikiamas NP-SD pranešimas „Sodrai“. Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų bus sumokėta kartu su darbo užmokesčiu vasario mėnesį.
Kai apskaičiuojame darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, reikia nepamirši jo palyginti su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pagrindu apskaičiuotu VDU. Jeigu darbuotojo atlyginimas tik šiek tiek didesnis nei MMA, darbdaviui faktiškai apskaičiuotą vidutinį atlyginimą dažnai tenka didinti.
Pavyzdys. Darbuotojas susirgo 2019 m. sausio 11 dieną. Jis kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Iki 2018-12-31 darbuotojo darbo užmokestis buvo 432 Eur. Nuo 2019 m. sausio – 557 Eur.
Darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš 2018 m. 11, 12 mėnesių ir 2019 m. 1 mėn. Kaip buvo minėta, nuo 2019 m. sausio 1 d. išmokoms apskaičiuoti imami draudžiamųjų pajamų laikotarpiai ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki 2018 m. gruodžio 31 d., apskaičiuojant išmokų dydį šios draudžiamosios pajamos ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didinami 1,289 karto.
432 x 1,289 = 556,85 Eur
Vidutinis darbo valandos užmokestis 1670,70 /488 =3,42 Eur
Vidutinis darbo užmokestis 1670,70/61 = 27,39 Eur
Tikriname, ar vidutinis dienos darbo užmokestis nėra mažesnis už VDU skaičiavimo mėnesį LRV nustatytos MMA pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką.
2019 m. vasario mėnesį MMA buvo 555 Eur, darbo dienų skaičius – 20 (tarkime, kad darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę). Reiškia, kad vasario mėnesį apskaičiuotas dienos VDU negali būti mažesnis kaip 27,75 Eur (555 Eur / 20 d. d.).
Šis apskaičiuotas VDU turi būti naudojamas apskaičiuojant nedarbingumo pašalpos dydį. Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už dvi darbo dienas 55,50 (27,75*2) x 62,06 proc. = 34,44 Eur. Kaip matyti, darbuotojo nedarbingumo pašalpa turėjo būti šiek tiek didesnė.
