Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24

Ką svarbu žinoti apie kasmetines atostogas

Živilė Kuprienė
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji buhalterinės apskaitos specialistė
2021-08-03

Kasmetinių atostogų tema aktualiausia vasarą. Įmonėse ar ūkininkų ūkiuose, kuriuose yra dirbančiųjų, atostogų grafikai derinami ir ruošiami gerokai anksčiau, nors pagal galimybes atostogauti darbuotojai dažniausiai renkasi šilčiausią metų laiką – vasarą. Ką svarbu apie kasmetines atostogas žinoti darbdaviui ir darbuotojams.

Visus ypatumus, susijusius su mokamų kasmetinių atostogų dienų apskaičiavimu ir atostoginių apmokėjimu, privalo žinoti ir darbdavys,ir kiekvienas darbuotojas, kad kiltų kuo mažiau nesusipratimų ir konfliktų.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Kasmetinės atostogos – laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį.

Kasmetinės atostogos darbuotojui turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Jos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos.

Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo įdarbinimo datos, nurodytos darbo sutartyje. Galimybė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų darbuotojui atsiranda tuomet, kai jis įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas.

Atostogos gali būti:

1) kasmetinės;

2) tikslinės (nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaikui prižiūrėti, mokymosi, kūrybinės, nemokamos);

3) pailgintos (darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams).

4) papildomos atostogos.

Svarbu pažymėti, kad darbuotojams, turintiems teisę gauti papildomas atostogas keliais pagrindais, nurodytais 4 punkte, kartu su kasmetinėmis atostogomis suteikiamos jų pasirinkimu tik vienos iš šių papildomų atostogų.

Kasmetinių atostogų trukmė

Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų prarandama praėjus 3 m. nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

Laikotarpiai, kurie įskaitomi į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos (Darbo kodekso – (toliau DK) 127 str. 4 dalis):

1) faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas (DK 111 str. 2 dalis);

2) darbo dienos komandiruotėje;

3) darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų, mokymosi, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų;

4) iki 10 d. d. trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos DK kodekso 137 str. 1 d. nurodyto termino suteiktos nemokamos atostogos;

5) kūrybinės atostogos, jeigu dėl to susitariama šalių susitarimu ar tai numatyta darbo teisės normose;

6) teisėto streiko laikas, priverstinės pravaikštos laikas, laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti;

7) papildomas poilsio laikas darbuotojams, auginantiems vaikus (DK 138 str. 3 dalis);

8) darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymo laikas ir laikas jų mokymui ir švietimui (DK kodekso 168 straipsnio 1 ir 2 dalys);

9) kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.

Darbuotojo VDU apskaičiavimo ir atostoginių mokėjimo tvarka

Apskaičiuojant darbuotojui įvairias išmokas, kurių dydis priklauso nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU), privalu vadovautis 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu naujos redakcijos Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496. Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Apskaičiuojant vidutinį dieninį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas).

Apskaičiuojant vidutinį valandinį darbo užmokestį, skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).

Darbuotojų, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų darbo užmokestis nustatytas skirtinguose teisės aktuose, todėl kiekvienai šių asmenų grupei apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį įskaitomos jiems nustatyto darbo užmokesčio lėšos.

Į darbuotojo VDU pagal DK įskaitoma

  1. Bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga).
  2. Papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.
  3. Priedai už įgytą kvalifikaciją.
  4. Priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą.
  5. Premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą.

Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą, darbą naktį, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, ir kitais kolektyvinėje ir darbo sutartyse numatytais atvejais – į apskaičiavimus įskaitomas didesnis apmokėjimas už darbą.

Į darbuotojo VDU neįskaitoma

Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas.

1 pavyzdys. Kasmetinių atostogų mokamų dienų apskaičiavimas, kai darbuotojas dirba 6 d. per mėnesį.

Darbuotojui, kuris pagal savo darbo grafiką per mėnesį turi dirbti tik 6 d., kasmetinės atostogos pagal DK reikalavimus suteikiamos ne darbo dienomis, bet savaitėmis, o atostoginiai mokami už darbo laiką, kuris nustatytas pagal darbo laiko režimą. Jeigu išleidus darbuotoją 4 savaičių kasmetinių atostogų tuo laikotarpiu pagal darbuotojo darbo grafiką yra 6 darbo dienos, atostoginiai mokami už 6 darbo dienas. Mokėti už 20 darbo dienų DK nereikalauja.

2 pavyzdys. Kasmetinių atostogų mokamų dienų apskaičiavimas, kai darbuotojas dirba suminės darbo laiko apskaitos režimu.

Darbuotojų faktiškai dirbtas darbo dienų ar darbo valandų skaičius per savaitę, taikant suminę darbo laiko apskaitą, dažniausiai skiriasi. Tuomet kasmetinės atostogos taip pat suteikiamos savaitėmis. Tokiu atveju VDU mokamas pagal darbuotojui nustatytą darbo laiko normą. Tai taikoma ir atostoginiams, ir kompensacijoms už nepanaudotas atostogas.

Jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojas yra išdirbęs daugiau valandų negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, už viršytą darbo laiko normą jam apmokama kaip už viršvalandinį darbą arba darbuotojo prašymu viršytas darbo laikas, padaugintas iš skaičiaus 1,5, gali

būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko (DK 115 str. 6 d.).