Jei dirbi per šventes, savaitgaliais ir viršvalandžius

Edita Tamošiūnienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2018-05-23

© Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Prasidėjus darbymečiui, darbuotojams dažnai tenka dirbti viršvalandžius, švenčių ar poilsio dienomis. Darbdaviai turi nepamiršti, kad tuomet dirbti galima tik turint darbuotojo sutikimą, išskyrus išimtinus atvejus, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms, kai būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą, ar kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje. Kokie yra kompensavimo būdai dirbant švenčių, poilsio dienomis, naktį ir viršvalandžius?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikus tvirtina administracija, suderinusi su darbo taryba, o kai jos nėra, – su įmonėje veikiančia profesine sąjunga arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo grafikai pranešami darbuotojams ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės. Beje, pagal DK 115 str. 2 d. nuostatas, darbo grafikai būtini darbuotojams, dirbantiems suminės darbo laiko apskaitos režimu. Tačiau, nors nekintančiu darbo režimu dirbantiems darbuotojams darbo grafikai nėra būtini, priimdamas darbuotoją į darbą, darbdavys turėtų supažindinti jį su visomis darbo sąlygomis, kartu ir su darbuotojo darbo pradžios, pabaigos ir pietų pertraukos laiku. Esant būtinumui ir tokiose įmonėse gali tekti darbuotojams dirbti papildomai poilsio ar švenčių dienomis, naktį ar viršvalandžius, taikant DK ir kituose aktuose su šiais darbais susijusias sąlygas.

Kompensavimo už darbą švenčių, poilsio dienomis, naktį ir viršvalandžius būdai:

1. Padidintas apmokėjimas. Pagal DK 144 str. nuostatas, kompensuojant už darbą poilsio, švenčių dienomis, naktį ir viršvalandžius, pirmenybė taikoma padidintam apmokėjimui ir darbuotojo atskiro prašymo ar sutikimo nereikia:

a) už darbą poilsio ir švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Tačiau už darbą pagal grafiką šeštadienį ir sekmadienį (kai šios dienos nėra švenčių) mokama viengubai, nes tai yra eilinės darbo dienos;

b) už darbą naktį (dirbtas laikas tarp 22 val. ir 6 val.), įskaitant, kai buvo dirbta švenčių ir poilsio dienomis, mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio;

c) už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo nustatyto darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną (kai darbas nenumatytas pagal darbo grafiką) mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojui nustatytas darbo užmokestis, už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse karto, o už viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojui nustatytas darbo užmokestis.

2. Papildomo poilsio laiko suteikimas. Darbuotojo prašymu, vietoje DK 144 str. nurodyto padidinto apmokėjimo gali būti taikoma alternatyvi kompensavimo forma – suteikiant papildomą poilsio laiką, kuris gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų. Todėl turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis. Tokiu atveju papildomo apmokamo poilsio laiko trukmė skaičiuojama taip:

a) už darbą poilsio dienomis (kai darbas nenumatytas pagal darbo grafiką) ar švenčių dienomis – šio dirbto laiko trukmė padidinama ne mažiau kaip du kartus. Pvz., darbuotojas pageidauja, kad už dvi dienas (po 8 val.), dirbtas poilsio dienomis ir švenčių dieną, dirbtą 0,5 dienos (4 val.) būtų kompensuota suteikiant prie atostogų apmokamas poilsio dienas. Tokiu atveju, darbuotojui priklauso: (2 d. + 0,5 d.) x 2 = 5 dienos, kurios pridedamos prie kasmetinių atostogų;

b) už viršvalandžius, dirbtus darbo dienomis – jų trukmė padidinama ne mažiau kaip pusantro karto. Pvz., darbuotojas pageidauja, kad už 16 val. viršvalandinio darbo būtų kompensuota suteikiant papildomas dienas prie atostogų. Tokiu atveju, darbuotojui priklauso: 16 val. x 1,5 : 8 val. = 3 dienos, kurios pridedamos prie kasmetinių atostogų;

c) už viršvalandinį darbą, dirbtą poilsio dieną ar naktį, – šio darbo trukmė padidinama ne mažiau kaip dvigubai;

d) už viršvalandinį darbą, dirbtą švenčių dieną (dirbant ir pagal grafiką, ir papildomai), – šio darbo trukmė padidinama ne mažiau kaip du su puse karto.

Būtina atkreipti dėmesį į kai kuriuos DK 144 str. 5 d. nuostatų taikymo ypatumus:

a) vietoje už naktį dirbtą laiką mokamo padidinto, ne mažesnio kaip pusantro darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio dydžio, atlyginimo papildomos poilsio dienos nesuteikiamos;

b) įmonėje, įstaigoje turi būti nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis darbuotojas, dirbęs viršvalandžius, privalo pranešti administracijai, kad vietoje padidinto apmokėjimo pageidauja gauti papildomą, apmokamą poilsio laiką, pridedamą prie kasmetinių atostogų;

c) ši teisės norma nenumato pareigos darbdaviui besąlygiškai sutikti su darbuotojo prašomu kompensavimo būdu, taigi, esant objektyvioms priežastims, darbdavys turi teisę atsisakyti tenkinti tokį prašymą;

d) kompensuojamasis poilsio laikas gali būti suteiktas tiek pridedant jį prie kasmetinių atostogų, tiek suteikiant jį bet kurią kitą darbo savaitės dieną. Šis kompensuojamasis poilsio laikas pagal savo paskirtį nėra laikytinas kasmetinėmis atostogomis, todėl gali būti suteikiamas ir darbo valandomis, neatsižvelgiant į tai, kiek darbo valandų buvo dirbta poilsio, švenčių dienomis ar viršvalandžių.