Individuali veikla, vykdoma pagal pažymą: sąvoka, pajamos bei jų apmokestinimas

Kristina Galinauskaitė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2018-06-26

Individuali veikla – lengviausias ir ypač sparčiai populiarėjantis būdas dirbti savarankiškai bei nepriklausomai. Tam yra du būdai: verslo liudijimas arba individuali veikla pagal pažymą. Šį kartą plačiau aptarsime individualią veiklą, vykdomą pagal pažymą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Kas yra individuali veikla?

Individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį:

1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, išskyrus nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą;
2) savarankiška kūryba, mokslinė, profesinė ir kita panašaus pobūdžio veikla;
3) savarankiška sporto veikla;
4) savarankiška atlikėjo veikla.

Siekiant nustatyti, ar gyventojo veikla atitinka individualios veiklos požymius, būtina įvertinti veiklos tęstinumą, ekonominės naudos siekimą bei savarankiškumą. Veiklos savarankiškumas pasireiškia per individualią veiklą vykdančio gyventojo santykį su kito sandorio šalimi, t. y. neturi būti jokių darbuotojo ir darbdavio santykių požymių (susitariamų dėl darbo vietos, laiko, apmokėjimo, atostogų ir pan.).

Apie savo vykdomą veiklą gyventojas privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją. Tai padaryti galima užpildant Fizinio asmens prašymą įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrąREG812. Visi individualią veiklą vykdantys gyventojai, išskyrus notarus, advokatus, advokatų padėjėjus bei antstolius, prašymo formą privalo pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną. Prašymai gali būti užpildomi dviem būdais:

1) prisijungus prie e. VMI portalo, Mano VMI srities (Mano VMI → Paslaugos → Užsakyti paslaugą → Verslo liudijimai / individuali veikla / kontaktiniai ir kiti registriniai duomenys → Individualios veiklos registravimas / nutraukimas, mokesčių mokėtojo kontaktinių duomenų tvarkymas → Individualios veiklos registravimas / nutraukimas);
2) užpildžius popierinius prašymus tiesiogiai įteikiant arba išsiunčiant paštu.

Kas priskiriama individualios veiklos pajamoms?

Individualios veiklos pajamoms priskiriamos bet kokios gyventojo pajamos, kurias jis gavo vykdydamas atitinkamos rūšies individualią veiklą (įskaitant ne pinigais gautas pajamas).

Individualios veiklos pajamos, išskyrus sporto ir atlikėjų pajamas, taip pat individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, atliekas, iš nuolatinių Lietuvos gyventojų gautos palūkanos, vykdant individualią paslaugų teikimo veiklą priskiriamos B klasės pajamoms. Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, GPMĮ nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats jas gavęs gyventojas, mokestiniams metams pasibaigus pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją.

Gyventojas, kuris verčiasi individualia veikla ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės (PVM) mokesčio mokėtoju ir/arba savo individualiai veiklai nėra priskyręs ir joje nenaudoja ilgalaikio turto, pajamos pripažįstamos pinigų apskaitos principu, t. y. pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu (grynaisiais, pavedimu į banko sąskaitą ir pan.).

Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas PVM mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą. Kaupimo apskaitos principas pradedamas taikyti tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį individualia veikla besiverčiantis gyventojas įregistruojamas PVM mokėtoju arba priskiria ilgalaikį turtą individualiai veiklai. Kaupimo apskaitos principo esmė: pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo laiką.

Pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn gyventojo įsigytą individualios veiklos turtą, priskiriamos individualios veiklos pajamoms ir yra apmokestinamos ta pačia tvarka. Tačiau pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris buvo deklaruotas kaip individualioje veikloje naudojamas turtas, taip pat pajamos, gautos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą, individualios veiklos pajamomis nelaikomos.

Pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn individualios veiklos ilgalaikį turtą, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskirta tik ta šio individualios veiklos turto įsigijimo išlaidų dalis, kuri nebuvo atskaityta priskiriant leidžiamiems atskaitymams to turto apskaičiuotą nusidėvėjimą (amortizaciją).

Gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimas

Nuo 2018 m. sausio 1 d. iš gyventojo individualios veiklos pajamoms taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Šis tarifas netaikomas pajamoms, gautoms iš individualios žemės ūkio veiklos, kurioms per 2018 m. mokestinį laikotarpį taikomas 10 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Mokėtinas pajamų mokesčio dydis nustatomas iš apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą. Viskas apskaičiuojama pagal formules:

Metinės individualios veiklos pajamos (MIVAP) = Pajamos – Išlaidos

Pajamų mokesčio suma (PM) = MIVAP x 15 proc.

Pajamų mokesčio kreditas (PMK) (kai individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (MIVAP) suma mažesnė arba lygi 20 000 eurų per metus) = MIVAP x 0,1

Pajamų mokesčio kreditas (PMK) (kai individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (MIVAP) suma didesnė nei 20 000 eurų per metus) = MIVAP x (0,1 - / 300 000 x (MIVAP – 20 000))

Mokėtinas mokestis (MK) = Pajamų mokesčio suma (PM) – pajamų mokesčio kreditas (PMK).

Iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos, gyventojas, vykdantis individualią veiklą, privalo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti metinę pajamų deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį. Nuolatinis gyventojas, vykdęs individualia veiklą, pildo GPM308 deklaraciją ir GPM308V priedą.

Buhalterinės apskaitos tvarkymas

Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, besiverčiantys individualia veikla (išskyrus įsigijusius verslo liudijimus) ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, veikiantys per nuolatinę bazę Lietuvoje, tvarkydami buhalterinę apskaitą, turi vadovautis Buhalterinės apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1K-040 „Dėl Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo“. Šios taisyklės netaikomos ūkininkams, gyventojams, kurie pajamas gauna tik iš užaugintos bei užaugintos ir perdirbtos žemės ūkio produkcijos, ir gyventojams, gaunantiems pajamų už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes.

Gyventojai, taikantys abu (pinigų ir kaupimo) apskaitos principus, privalo pildyti Gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Jį galima nepildyti, jei veiklos pajamoms apskaityti naudojamas kasos aparatas ir pildomas kasos operacijų žurnalas, ir jeigu tvarkant buhalterinę apskaitą taikomas dvejybinis įrašas. O jeigu gyventojas pasirinko leidžiamais atskaitymais laikyti 30 proc. gautų (uždirbtų) pajamų, tai Žurnale turi būti pažymimos iš veiklos gautos pajamos, o išlaidas pagrindžiantys dokumentai gali būti neregistruojami, jų saugoti nereikia.

Kiekvienai individualios veiklos rūšiai pildomas atskiras Žurnalas. Jis pildomas skirtingai, priklausomai nuo to, koks apskaitos principas taikomas:

Pinigų apskaitos principas – daromas atskiras įrašas Žurnale, kai faktiškai gaunamos pajamos iš veiklos arba kai turi išlaidų, susijusių su faktiškai gautomis veiklos pajamomis.

Kaupimo apskaitos principas – daromas atskiras įrašas Žurnale, kai uždirbamos pajamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą, arba kai turima išlaidų.

Šie žurnalai privalo būti saugomi ne mažiau kaip 10 metų.