Rugsėjo 18 d., ketvirtadienis | 25

Ilgalaikio turto nurašymas ūkininko apskaitoje

Valda Rekštytė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šiaulių r. biuro finansinės apskaitos konsultantė
2025-09-17

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Šiuolaikinė žemės ūkio veikla neįsivaizduojama be technikos, įvairių padargų ar traktorių. Todėl ūkininkas ar žemės ūkio veikla užsiimantis asmuo beveik visada turi turto – tik itin retais atvejais jo gali nebūti. Tvarkant apskaitą savarankiškai, nesinaudojant buhalterio paslaugomis, svarbu žinoti, kaip teisingai registruoti nurašytą ilgalaikį turtą. Ūkio veikloje dažniausiai naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, todėl šiame straipsnyje jį ir aptarsime.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį bei materialųjį ir nematerialųjį. Jis priskiriamas veiklai tada, kai yra įsigyjamas pagal PVM sąskaitą faktūrą, pasigaminamas ar gautas sudarius sutartį. Taip pat gali priklausyti pagal patikėjimo ar nuomos sutartį.

Ilgalaikis materialusis turtas yra toks, kuris:

  1. Turi apčiuopiamą būseną ir jo vertę galima nustatyti pagal matomą būsenos požymį;
  2. Naudojamas pajamoms uždirbti bei gauti ekonominę naudą;
  3. Nuosavybės teise priklausantis fiziniam ar juridiniam asmeniui;
  4. Veikloje planuojamas naudoti ilgiau nei vienus metus;
  5. Turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina už įmonėje nustatytą minimalią ilgalaikio turto vertę.

Pavyzdžiai, kada ilgalaikis materialusis turtas nurašomas

Turtas nurašomas apskaitoje, kai nusprendžiama jo nebenaudoti arba tolesnė eksploatacija nebegalima dėl prarastų techninių ir fizinių savybių, visiško nusidėvėjimo, stichinės nelaimės, gaisro, trečiųjų asmenų veikos, turto sugedimo, kai remontuoti netikslinga, turto pripažinimo avariniu, netikslinga ir/ar neįmanoma turto parduoti ir/ar kitų priežasčių.

Dažniausiai ilgalaikis materialusis turtas nurašomas tada, kai jo nusidėvėjimo suma lygi įsigijimo savikainai, atėmus likvidacinę vertę, tai yra – kai turtas visiškai nudėvėtas.

Pavyzdys: ūkininkas X savo veikloje visiškai nudėvėjo įrenginį, kurio likvidacinė vertė 1 Eur. Pirkimo savikaina – 4000 Eur. Turto nurašymo operacijos registracija apskaitoje vyksta:

D 13X (nusidėvėjimo sąskaita parenkama pagal nurašomą turtą) 3999,- Eur;

K 12X (ilgalaikio turto sąskaita parenkama pagal nurašomą turtą) 4000,- Eur;

D 6XX (sąskaita, į kurią nurašome sąnaudas) 1,- Eur;

K 12X (ilgalaikio turto sąskaita parenkama pagal nurašomą turtą) 1,- Eur.

Tačiau būna, kad pasibaigus ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikui, turtas nėra praradęs savo tinkamų eksploatacinių savybių ar kitaip sugadintas. Tokiu atveju turtas nėra nurašomas ir yra naudojamas toliau arba parduodamas dalimis.

Kitas labai dažnas atvejis, kada ilgalaikis materialusis turtas nurašomas – pardavimas, kai turtas nėra iki galo nudėvėtas.

Pavyzdys: Ūkininkas parduoda įrenginį. Pirkimo savikaina – 4000 Eur, pardavimo suma – 3000 Eur, likvidacinė vertė 1 Eur, sukauptas nusidėvėjimas 1000 Eur.

D 27X arba 241 (sąskaita pasirenkama pagal pinigų (planuojamą) gavimo būdą) 3000,- Eur;

D 13X (nusidėvėjimo sąskaita parenkama pagal nurašomą turtą) 1000,- Eur;

K 12X (ilgalaikio turto sąskaita parenkama pagal nurašomą turtą) 4000,- Eur;

Jei parduodama pigiau ar brangiau, nei likęs nusidėvėjimas, prie šių operacijų dar registruojame:

D 640 (ilgalaikio turto perleidimo nuostolis), arba

K 540 (ilgalaikio turto perleidimo pelnas).

Rečiau pasitaikančios situacijos

Rečiau pasitaikančios, tačiau reikalingos žinoti situacijos, kada ilgalaikis materialusis turtas dar gali būti nurašomas:

  1. Turto sugadinimas. Jei ilgalaikį materialųjį turtą sugadino pats ūkininkas ar jo paskirtas asmuo ir toks turtas turi būti nurašomas, tada apskaitoje debetuojame bendrąsias ir administracines sąnaudas (6 klasę). Jei iš kito asmens bus išieškoma suma, mažinsime patirtas sąnaudas jas kredituodami, o debetuosime gautinas sumas (2 klasę).
  2. Turto vagystė. Jei nėra sąlygų šių nuostolių kompensuoti ar patvirtinama neatgauti pavogto daikto, tada apskaitoje registruojame pripažintus nuostolius (D 6 klasę) dėl turto praradimo. Jei galimybė kompensacijai galima, registruojame kompensacijos dydį (K 5 klasė) kaip gautiną sumą, mažindami nuostolius. Jei kompensacija mažesnė nei patirti nuostoliai, registruojame gautiną sumą bei skirtumą apskaitome kaip nuostolius. Jei kompensacijos suma – didesnė, nuostolius mažiname iki pagrindžiamos sumos, skirtumą registruojame pelnu (K 5 klasė).
  3. Turto praradimas dėl stichinių nelaimių, kurios tam regionui nebūdingos. Jei įvyksta toks įvykis ir kompensacija nebus gaunama, tokie nuostoliai pripažįstami bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms (D 6 klasė). Jei nuostoliai bus atlygintini – atitinkamai mažiname sąnaudų sumą, registruodami kompensacijos gautiną sumąpajamose (K 5 klasė).
  4. Turto praradimas dėl stichinių nelaimių, kurios būdingos tam regionui. Pastarasis įvykis apskaitoje registruojamas bendrosiose ir administracinėse sąnaudose (D 6 klasę). Jei nuostoliai bus atlyginti tuo metu, kai pagrįstai tai yra nustatoma, numatoma atgauti suma registruojama kaip gautina suma (K 5 klasė) ir mažinamas nuostolis (K 6 klasė) dėl turto praradimo.

Norint užregistruoti apskaitoje turto praradimus dėl stichinių nelaimių, reikalinga turėti įmonės, kuri įvertina žalą, pasirašytą išrašą. Tokį išrašą gali sudaryti turto vertintojai, jei turtas buvo draustas – draudimo įmonės darbuotojas.

Jei turtas buvo perkainotas ir yra nepanaudota turto perkainojimo rezervo dalis, rezervas turi būti atininkamai sumažinamas. Jei turtas prieš nurašymą naudojamas veikloje, prieš tokio ilgalaikio materialiojo turto nurašymą turi būti apskaičiuotas bei užregistruotas apskaitoje turto nusidėvėjimas už einamąjį mėnesį. Svarbu nepamiršti, kad vykdant individualią veiklą ir nurašant ilgalaikį materialųjį turtą (taip pat kaip ir registruojant), būtina pateikti patikslintą FR0457 formą.

Pelnas ar nuostoliai susidarę nurašant tokį turtą apskaičiuojami iš gautų pajamų atimant perleisto turto likutinę vertę ir visas su perleidimu susijusias išlaidas. Perleidimas parodomas pelno (nuostolių) ataskaitoje, kaip kitos veiklos pajamos arba sąnaudos.

Svarbiausia – laiku ir tiksliai registruoti visus turto pokyčius, kad ūkio veikla būtų sklandi, na, o tvarkinga apskaita padeda išvengti klaidų ir palengvina ūkininko kasdienius sprendimus. Tad jei turite klausimų dėl ūkio, įmonės, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvo, mažosios bendrijos, viešosios įstaigos ir kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansinės apskaitos, mokesčių ar norite pasinaudoti ES parama, kreipkitės į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantus kiekviename rajone