© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Ūkininkavimas – tai ne tik darbas, bet ir nuolatinė kova su gamtos išdaigomis, ligomis ir kt. Vienas nepalankus sezonas ar netikėta stichinė nelaimė gali sunaikinti metų darbą ir pakenkti ūkininko finansiniam stabilumui. Todėl gyvulių ir pasėlių draudimas šiandien tampa ne prabanga, o būtinybe – atsakingo ūkininko sprendimu apsaugoti savo ūkį, šeimos gerovę ir ateitį. Draudimas suteikia ne tik finansinį saugumą, bet ir ramybę žinant, kad net ir ištikus nelaimei, ūkis galės atsitiesti. Ką apie tai reikėtų žinoti?
Gyvulių ir pasėlių draudimas – tai ne tik rizikos valdymo priemonė, bet ir finansiškai pagrįsta ūkio sąnaudų dalis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu (PMĮ 17str. 1d.) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymu (toliau – GPMĮ) 18 str. 1d , tokio pobūdžio draudimo įmokos, kai jos susijusios su ūkininko vykdoma veikla ir skirtos veiklos rizikai mažinti, gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.
Svarbu, kad būtų laikomasi šių sąlygų:
Ūkininkams, vykdantiems gyvulininkystės veiklą, dėl ligų, traumų ar apsigimimų kritusių penimų auginimui ar reprodukcijai laikomų gyvūnų vertė gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams, kaip gyvūnų auginimo, reprodukcijos ar kitų žemės ūkio produkcijos gamybos procesų išlaidos, būtinos gyventojo pajamoms uždirbti. Tokių išlaidų pripažinimui prie apskaitos dokumentų, kuriais yra pagrįsti šie gyvūnų kritimai, turi būti veterinarijos gydytojų pasirašyti aktai ir nurodyti susirgimai, kurie galėjo būti gyvūno mirties priežastimi.
Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 7 p., gyventojo gautos draudimo išmokos, susijusios su žemės ūkio veikla, yra neapmokestinamosios pajamos, jeigu jos skirtos turto (pvz., gyvulių) sugadinimo ar praradimo nuostoliams atlyginti.
Tačiau pagal GPMĮ 18 str. komentarą, leidžiamiems atskaitymams gali būti pripažinta tik ta kritusių gyvulių vertės dalis, kuri viršija gautą draudimo išmoką. Kitaip tariant, kompensuotos išlaidos nėra leidžiami atskaitymai.
Pavyzdys:
Ūkininkas augina mėsinius galvijus. 2024 m. birželį dėl ligos krito du gyvuliai. Jie buvo įsigyti 2023 m. už 2 400 Eur (po 1 200 Eur). Gyvuliai buvo apdrausti, ir ūkininkas gavo draudimo išmoką – 2 000 Eur.
Ūkininkai, vykdantys augalininkystės veiklą, neretai susiduria su pasėlių žuvimu dėl gamtos jėgų – sausros, liūčių, krušos, vėjo ar šalnų. Šie įvykiai, jeigu yra tinkamai fiksuojami aktais, leidžia patirtą žalą įtraukti į leidžiamus atskaitymus, mažinančius apmokestinamąsias pajamas.
Reikalavimai, kai pasėliai nėra drausti:
Jei pasėliai nebuvo apdrausti, bet žuvo dėl stichijos, leidžiami atskaitymai galimi tik tuo atveju, kai:
Ūkininkas surašo laisvos formos aktą, fiksuojantį įvykį;
Akte turi būti įvardinta:
Tačiau jeigu pasėliai yra apdrausti, o įvykus draudiminiam įvykiui gaunama draudimo išmoka, taikomos kitos taisyklės.
Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 7 punktą, draudimo išmokos, gautos dėl turto praradimo (šiuo atveju – žuvusių pasėlių), yra neapmokestinamosios pajamos. Tačiau, kaip nustatyta GPMĮ 18 straipsnio komentare, jeigu draudimo išmoka padengia patirtas pasėlių auginimo išlaidas, tai leidžiami atskaitymai ribojami. Leidžiamiems atskaitymams gali būti pripažinta tik ta pasėlių auginimo sąnaudų dalis, kuri viršija gautą draudimo išmoką.
Pavyzdys, kai pasėliai apdrausti:
Ūkininkas 2024 m. apsėjo 30 ha kviečių. Sėklai, trąšoms, degalams ir žemės darbams patyrė 6 000 Eur išlaidų. Rugpjūtį liūtis sunaikino 70 % derliaus. Kadangi pasėliai buvo apdrausti, ūkininkas gavo draudimo išmoką – 4 500 Eur.
Jei turite klausimų dėl ūkio, įmonės, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvo, mažosios bendrijos, viešosios įstaigos ir kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansinės apskaitos, mokesčių ar norite pasinaudoti ES parama, kreipkitės į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantus kiekviename rajone.