© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Pasibaigus vasarai, tikriausiai kiekvienas bent keletui akimirkų nusikėlė į praeitį ir prisiminė atostogas, kai trumpam nuo kasdieninių darbų atsitraukė ir pasinėrė į laiką sau ir savo šeimai. Aprimus atostogų bumui, pabandysime trumpai aptarti atostogų rūšis, jų trukmę, svarbiausius niuansus norint pasinaudoti tam tikromis atostogomis rūšimis, apmokėjimą ir kitus svarbius aspektus.
Svarbiausia ir pagrindinė informacija apie atostogas yra reglamentuota LR darbo kodekse, 125–138 straipsniuose. Atostogos grupuojamos į tris pagrindines rūšis.
Kasmetinių atostogų trukmė
Kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius.Darbuotojams įprastai suteikiamos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos.
Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus, o jų laikotarpiu darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (DK 130 straipsnio 1 dalis). Kasmetines atostogas galima suteikti darbuotojui dalimis. Tačiau pagrindinė sąlyga, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų arba ne mažiau kaip 12 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę), o jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip 2 savaitės.
Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje turi būti sudaroma atsižvelgiant į toliau nurodytų darbuotojų pageidavimus prioriteto tvarka:
Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojų kategorijos nurodytos prioriteto tvarka, taigi, pavyzdžiui, pirmame sąrašo punkte nurodyti darbuotojai turi pirmenybę, palyginti su antrajame punkte nurodytais darbuotojais ir pan.
Kaip teigia Valstybinė darbo inspekcija (VDI), kiekvienoje konkrečioje situacijoje darbuotojo teisė į kasmetines atostogas ir atitinkama darbdavio pareiga jas suteikti įgyvendinamos šalių susitarimu. Šalių susitarimu siekiama maksimaliai suderinti besikertančius darbo sutarties šalių interesus (darbuotojo – pasirinkti norimos trukmės bei laiko atostogas, darbdavio – tinkamai organizuoti darbo procesą, kad dėl darbuotojų atostogų nenukentėtų įmonės veikla). Darbdavys, gavęs darbuotojo prašymą dėl kasmetinių atostogų konkrečiu laikotarpiu, sprendžia dėl jų suteikimo darbuotojo pasiūlyta tvarka. Kadangi iniciatyvos teisė dėl suteiktinų atostogų datos, jų trukmės ar skaidymo priskirta darbuotojui, darbdavys vienašališkai nuspręsti dėl atostogų suteikimo tvarkos negali, tai yra dėl atostogų suteikimo fakto turi įvykti šalių susitarimas, o ne primetama vienos šalies valia.
Svarbu akcentuoti, kad darbo kodeksas reglamentuoja, jog už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, tačiau yra išimčių, kada nesuėjus šešiems nepertraukiamo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos.
Išmintys taikomos nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;darbuotojams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu bei kitos.Darbuotojų antraisiais ir paskesniais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje.
VDI primena, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas nutraukiant darbo sutartį) prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti pvz., dėl laikinojo nedarbingumo, dėl vaiko priežiūros atostogų. Taigi sprendžiant klausimą, ar darbuotojas neprarado teisės pasinaudoti sukauptomis atostogomis arba už jas gauti piniginę kompensaciją, svarbu nustatyti momentą, kada buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, kurios yra sukauptos.
Pavyzdžiui, darbuotojas įdarbintas 2018-02-13. Darbuotojas teisę į visos trukmės (20 darbo dienų) kasmetines atostogas už darbo metus nuo 2018-02-13 iki 2019-02-12 įgyja 2019-02-13. Teisė pasinaudoti nepanaudotomis atostogomis būtų prarandama po kalendorinių metų (šiuo atveju 2019-12-31) ir dar kitų trejų kalendorinių metų, t. y. iki 2023-01-01, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.“
Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos (DK 138 straipsnis)
1. Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki 50 darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos. LR Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą. Pavyzdžiui į šį sąrašą patenka mokytojai, pedagogai.
2. Darbuotojams už ilgalaikį nepertraukiamą darbą pas tą patį darbdavį, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos. Jų trukmę, suteikimo sąlygas ir tvarką nustato LR Vyriausybė.
Pavyzdžiui, darbuotojas, turintis ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamą darbo stažą pas tą patį darbdavį papildomai gauna 3 darbo dienas papildomų atostogų, o už kiekvienus paskesnius 5 metus nepertraukiamo darbo stažo – 1 darbo dieną papildomų atostogų.
3. Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama 1 papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per tris mėnesius), darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama 1 papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o darbuotojams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų arba auginantiems 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra neįgalūs, – 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.
Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonių darbo valandų pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas per kelis mėnesius tol, kol susidaro papildoma poilsio diena, kuri suteikiama ne vėliau kaip paskutinį sumuojamą mėnesį. Šios atostogos dažniausiai vadinamos mamadieniais, tėvadieniais.
4. Teisės į 3 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbuotojų darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant jiems vidutinį jų darbo užmokestį.
5. Darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu nustato šis kodeksas.
Pavyzdžiui, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m., suteikiamos ilgesnės trukmės, t. y. 25 darbo dienų kasmetinės atostogos, jeigu dirbama 5 darbo dienų per savaitę, arba 30 darbo dienų. kasmetinės atostogos, jeigu dirbama 6 darbo dienų per savaitę.
Bus daugiau