Suklydus dažnai pasinaudojame senovės romėnų valstybės veikėjo L. A. Senekos pasakyta mintimi „Klysti yra žmogiška“. Ši tiesa tinka ir buhalterinėje apskaitoje. Klysta ir patys sąžiningiausi bei didelę darbo patirtį turintys buhalteriai. Klaidų pasitaiko užrašant dokumentų rekvizitus, sudarant sutartis, kartais jų atsiradimą lemia nuolat besikeičiantys įstatymai ar kiti veiksniai. Klaida – netikslumas, atsirandantis dėl neteisingo skaičiavimo, netikslaus apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar įvykio registravimo, dėl apgaulės ar apsirikimo.
Pagrindinės apskaitos tvarkymo klaidos – skaičiavimo ir loginės. Ypač pavojingos pastarosios, nes jas, net ir specialiai ieškant, labai sunku aptikti. Pagal taisymo būdus galima išskirti tris klaidų grupes: ataskaitinio laikotarpio, esminės ir neesminės praėjusio laikotarpio.
Pastebėjus klaidą tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį ji buvo padaryta, ištaisyti yra lengviau, nes sąskaitos dar neuždarytos. Klaida iškart ištaisoma atitinkamose tų pačių metų sąskaitose. Klaidingi duomenys taisomi papildomais įrašais dviem būdai:
Koreguojama įvairiai, priklausomai nuo taikomo būdo. Klaidingai padarytas įrašas gali būti anuliuojamas, o vietoje jo įrašomas teisingas. Šis būdas taikomas, kai suklystama atliekant sąskaitų korespondenciją. Naudojant antrąjį klaidų taisymo būdą, klaidingas įrašas neanuliuojamas, tačiau duomenys patikslinami papildomu įrašu. Dažniausiai jis naudojamas, kai įrašyta neteisinga suma.
Praėjusio laikotarpio klaidos gali būti esminės ir neesminės. Neesminės klaidos – jų poveikis finansinių ataskaitų duomenims nereikšmingas ir jos neklaidina apskaitos informacijos vartotojų. Esminė klaida išaiškėja einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu ir dėl jos praėjusio ar kelių praėjusių laikotarpių finansinė atskaitomybė neteisingai atspindi įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatus. Dėl esminių praėjusių laikotarpių klaidų poveikio apskaitos informacijos vartotojai gali priimti neteisingą ekonominį sprendimą.
Apskaitos ir audito praktikoje yra laikoma, kad klaida yra neesminė, jeigu suma neviršija 5 proc. atitinkamo straipsnio sumos dydžio. Ji koreguojama atsižvelgiant į pelningumą, paties straipsnio svarbą, vertinant finansines ataskaitas ir kitas aplinkybes.
Praėjusiais laikotarpiais padarytos neesminės klaidos taisomos perspektyviniu būdu, t. y. koreguojant einamojo laikotarpio įprastinės veiklos pajamų arba sąnaudų sąskaitas. Visas padarytų klaidų poveikis tenka ataskaitinio laikotarpio finansinėms ataskaitoms.
Mokesčių atžvilgiu klaidų taisymo tvarka yra kitokia. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į klaidos pobūdį, ji gali būti taisoma pateikiant to mokestinio laikotarpio, kurį klaida buvo padaryta, PVM deklaraciją arba pateikiant to mokestinio laikotarpio, kurį klaida buvo pastebėta, PVM deklaraciją.
Jeigu pateikęs PVM deklaraciją PVM mokėtojas pastebėjo, kad joje padaryta klaidų:
tuomet jis turi pateikti to mokestinio laikotarpio, kurį klaidos buvo padarytos, patikslintą PVM deklaraciją.
Jeigu PVM deklaracijoje buvo padaryta klaidų, dėl kurių nesumažėjo mokėtina į biudžetą PVM suma arba nepadidėjo grąžintina iš biudžeto PVM suma, tai tokios klaidos gali būti taisomos to mokestinio laikotarpio, kurį jos buvo pastebėtos, PVM deklaracijoje.
Pelno (Pajamų) mokesčio atžvilgiu praėjusiais mokestiniais laikotarpiais padarytas klaidas, dėl kurių pasikeičia apmokestinamojo pelno suma, būtina ištaisyti tą laikotarpį, kurį jos padarytos.
Taisant esmines ankstesnių laikotarpių klaidas, retrospektyvinį būdą, nebent būtų neįmanoma tiksliai įvertinti esminės klaidos poveikio ankstesnių laikotarpių finansinei atskaitomybei. Retrospektyvinio būdo esmė: klaidos taisomos tą laikotarpį, kurį padarytos. Kadangi tokios klaidos daro poveikį ne tik laikotarpio, kurį padaryta klaida, duomenims, taisant klaidą turi būti perskaičiuojamos visų, susijusių su klaida, straipsnių sumos nuo klaidos padarymo iki jos ištaisymo laikotarpių. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad, pataisius ankstesnių laikotarpių duomenis, kinta ir tų laikotarpių finansinės ataskaitos. Apie ištaisytas praėjusiais laikotarpiais padarytas klaidas išsami informacija turi būti pateikta aiškinamajame rašte. Jame būtina nurodyti klaidos pobūdį, ataskaitinio ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių koregavimo sumas, palygintas su lyginamąja informacija, nurodyti pastarosios koregavimo faktą ir kitą informaciją. Dirbant buhalterinį darbą svarbu, kad būtų ištaisyta kiekviena rasta klaida ir kad padarytos klaidos nepasikartotų. Tvarkoma buhalterinė apskaita turi būti tiksli, teisinga ir patikima.