AKM nepripažįsta sienų ir kelia vis didesnę grėsmę ūkiams

Vidas Tolevičius

LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vyresn. gyvulininkystės specialistas

2018-09-10

©LŽŪKT

Afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau siaučia Europoje ir Azijoje. Sudėtingiausia situacija yra Rumunijoje, kur nuo šių metų pradžios užregistruoti 798 AKM židiniai kiaulių laikymo vietose. Vien per praėjusias dvi savaites šioje šalyje buvo užregistruota 60 naujų ligos židinių, vienas jų – ūkyje, kuriame auginta daugiau kaip 100 tūkst. kiaulių. Apie trečią AKM židinį ūkiuose pranešė Kinija. Nuo šių metų pradžios kaimyninėje Lenkijoje nustatyti 105, Latvijoje – 10 židinių kiaulių laikymo vietose.

Lietuvoje praėjusią savaitę nustatytas 48 AKM židinys Patašinės kaimo (Marijampolės sav.) ūkyje, kuriame savo reikmėms buvo auginamos 4 kiaulės. Šis ūkis 1,5 km nutolęs nuo prieš tai nustatyto židinio tame pačiame kaime. Visos 4 kiaulės nugaišintos ir sunaikintos, atlikti priminiai dezinfekavimo darbai.

Šių metų rugpjūčio 24–31 d. AKM taip pat nustatytas 10 nugaišusių ir 4 sumedžiotiems šernams.

Šiais metais Lietuvos laukinėje faunoje AKM patvirtintas 1 184 vietose 2 704 šernams (2 429 nugaišusiems ir 275 sumedžiotiems). Užkrėstos šernų gaišenos ir skerdenos sunaikintos, nuolat vykdoma nugaišusių šernų paieška.

Apie nustatytus AKM atvejus VMVT informuoja Europos Komisiją, Europos Sąjungos valstybių narių veterinarijos tarnybas, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizaciją.

Prognozė: maras šalyje išplis per pusmetį

Afrikiniam kiaulių marui baigiant apimti visą Lietuvą, svarstoma galimybė nebemokėti išmokų už sumedžiotas šernų pateles, nes tokia paskata nepasiteisino.

Dabar 100 Eurų išmokas medžiotojai gauna už sumedžiotas vyresnes negu 2 metų pateles. Pernai ši išmoka laikinai buvo padidinta iki 300 eurų, bet šernų sumedžiota tik 10 – 15 proc. daugiau.

,,Virusas apima vis naujas teritorijas, tik laiko klausimas, kada įsiskverbs į likusią Žemaitijos dalį ir padengs visą Lietuvos teritoriją (...). Matyt, kokia pusė metų, gal metai – ir bus visa Lietuvos teritorija okupuota maru sergančių šernų“ – prognozuoja VMVT vadovas Darius Remeika.

Siekdami geriau kovoti su šalyje plintančiu afrikiniu kiaulių maru, šalies veterinarai ketina įsigyti naujų automobilių – tarnyba šiais metais turėtų įsigyti 6 galingus džipus.

Atsisakiusiems auginti kiaules bus siūlomos išmokos

Nuo rudens Lietuvos kiaulių augintojai gali tikėtis piniginių kompensacijų už tai, kad atsisakys auginti kiaules dėl šalyje plintančio afrikinio kailių maro. Taip pat kompensacijos bus mokamos ir tiems, kurie nuspręs šiuos naminius gyvūnus auginti, bet sutiks įsirengti griežtas apsaugos priemones. Išmokų galės tikėtis ir tie gyventojai, kurie vietoje kiaulių nuspręs auginti kitus naminius gyvūnus.

Pirminis Žemės ūkio ministerijos siūlymas yra skirti 100 eurų už paskerstą kiaulę ir 1 500 eurų paramą kitiems ūkiniams gyvūnams įsigyti, jei laikytojas įsipareigoja trejus metus neauginti kiaulių.

Taip pat buvo pasiūlyta stiprinti kontrolę kiaulininkystės ūkiuose ir tiems augintojams, kurie vis dėlto nori auginti kiaules, tačiau neatitinka reikalavimų, skirti iki 1 500 eurų paramą trūkstamoms biologinės saugos priemonėms įsigyti. ,,Tačiau jeigu jis neatitiks reikalavimų arba veterinarijos tarnybos įvertins, kad tas žmogus, net ir pasinaudojęs parama, neturi galimybių tinkamai susitvarkyti apsaugą ir atitikti reikalavimų, būti saugus ir nekelti grėsmės greta esantiems, tada toks ūkininkas kiaulininkystės veiklą turės nutraukti,“ – žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.

Parengta pagal VMVT informaciją