• Temos
• Miškininkystė

Sklypo ribų matavimai: atsakymai į svarbiausius klausimus

Justina Nefaitė-Klečkauskė

VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos geodezijos specialistė

2025-12-02

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Žemės sklypų savininkai, ketinantys parduoti ar dovanoti sklypus, planuojantys statybas ar siekiantys tiksliai žinoti naudojamo turto ribas bei plotą, neretai susiduria su kadastrinių matavimų poreikiu. Vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų, esą matavimų metu galima keisti sklypo ribas, tačiau tikroji šios procedūros paskirtis – atkurti teisėtai nustatytas ribas, jas aiškiai paženklinti riboženkliais, apskaičiuoti tikslų sklypo plotą ir atnaujinti kadastro duomenis. Tai tarsi žemės sklypo „techninė patikra“, užtikrinanti tikslumą ir teisinį aiškumą, tad aptarsime šešis svarbiausius klausimus ir atsakymus, padedančius geriau suprasti kadastrinių matavimų procesą.

Kodėl verta atlikti kadastrinius matavimus?

Kadastriniai matavimai – tai tarsi tvirtas pamatas, ant kurio laikosi visos sklypo valdymo, statybų ir turto sandorių procedūros. Juos atlikus, savininkas išvengia daugybės galimų nesusipratimų ir rizikų. Tiksliai nustatytos sklypo ribos nepalieka vietos ginčams su kaimynais – nebelieka abejonių dėl tvoros vietos ar galimai užimtos svetimos teritorijos. Tvarkingi dokumentai taip pat gerokai palengvina turto pardavimą ar dovanojimą, nes aiškūs duomenys leidžia greičiau ir saugiau įgyvendinti sandorius.

Tikslūs matavimai tampa ir patikimu pagrindu projektavimo bei statybos darbams – rangovai dirba remdamiesi realiais sklypo parametrais, todėl mažėja klaidų tikimybė. Galiausiai tai ir ilgalaikė teisinė apsauga: aiškiai nustatytos ribos padeda išvengti brangių teisminių procesų ir apsaugo nuo finansinių nuostolių ateityje.

Kada būtina atlikti kadastrinius matavimus?

Kadastriniai matavimai tampa būtini tuomet, kai sklypo duomenys turi būti aiškiai įtvirtinti ir teisiškai tikslūs. Jie privalomi parduodant ar dovanojant žemės sklypą – tikslūs dokumentai užtikrina sklandų sandorį. Matavimai reikalingi ir planuojant naują statybą ar rekonstrukciją, taip pat formuojant valstybinės žemės sklypus. Be jų nepavyks ir dalyti ar jungti sklypų, o pasikeitus žemės naudmenoms – pastačius ar nugriovus statinius, nutiesus naujus kelius – būtina atnaujinti duomenis, kad jie atspindėtų realią situaciją. Kadastriniai matavimai atliekami ir įteisinant esamus statinius, taip pat kilus nesutarimams dėl ribų ar dingus riboženkliams. Tai procedūra, padedanti atkurti aiškumą ir užtikrinti teisinį tikrumą.

Šie matavimai svarbūs valstybinės žemės nuomos siekiantiems asmenims.Per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos projekto patvirtinimo privaloma pateikti kadastro duomenų bylą žemės ūkio paskirties sklypui, suplanuotam nuomai (išskyrus asmeninio ūkio sklypus). Nepateikus bylos per nustatytą terminą, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę priimti naują sprendimą atsisakyti nuomoti valstybinės žemės sklypą ir pašalinti pareiškėją iš patvirtinto sąrašo.

Į ką kreiptis dėl šios paslaugos?

Kadastrinių matavimų paslaugas gali užsakyti sklypo savininkai, nuomininkai, naudotojai, jų įgalioti atstovai ar statytojai – svarbu tik kreiptis į kvalifikuotą matininką, atliekantį šiuos darbus. Specialistai gali dirbti visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo savo biuro vietos ar matuojamo sklypo lokacijos. Šalyje šiuo metu registruota daugiau kaip du tūkstančiai matininkų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus.

Paslaugų kainos nėra reglamentuotos, todėl jos nustatomos abipusiu susitarimu. Siekiant aiškumo, rekomenduojama sudaryti rašytinę sutartį, kurioje būtų tiksliai apibrėžti darbų terminai, įkainiai, sąlygos ir atsiskaitymo tvarka.

Kokius dokumentus reikia pateikti matininkui?

Paslaugos užsakovas matininkui turėtų pateikti visus turimus dokumentus, susijusius su žemės sklypu: sklypo planus, teritorijų planavimo dokumentų ištraukas, ribų paženklinimo aktus, Nekilnojamojo turto registro išrašą (jei sklypas jau registruotas) ir kitą turimą informaciją. Jei dalies dokumentų nėra, matininkas, sudarius sutartį, pats kreipiasi į Registrų centrą, Nacionalinę žemės tarnybą ar savivaldybę dėl reikiamų archyvinių duomenų gavimo.

Ar kaimynui būtina dalyvauti žymint sklypo ribas?

Kaimyno dalyvavimas žymint sklypo ribas nėra formaliai privalomas, tačiau jis itin svarbus siekiant aiškaus ir abiem pusėms priimtino ribų nustatymo. Dalyvaudamas ženklinime besiribojančio sklypo savininkas gali patvirtinti siūlomas ribas arba pateikti pastabas, kurias matininkas gali iškart įvertinti ir suderinti. Tai padeda išvengti nesusipratimų, galimų teisinių ginčų ir užtikrina tikslią žemės sklypų padėtį.

Jeigu sklypas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ribų paženklinimo ar parodymo akte bei plane turi pasirašyti abu sutuoktiniai. Ta pati taisyklė taikoma ir gretimų sklypų savininkams. Išimtis daroma tik tada, jei pateikiamas dokumentas, suteikiantis teisę veikti kito sutuoktinio vardu, pavyzdžiui, įgaliojimas.

Po ženklinimo parengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla, kuri elektroniniu būdu, naudojantis Nekilnojamojo turto registro posisteme „GeoMatininkas“, pateikiama Registrų centrui. Jei tikrinant bylą reikia priimti sprendimą dėl kadastro duomenų nustatymo ar keitimo, ji perduodama Nacionalinei žemės tarnybai. Ši institucija priima galutinį sprendimą. Nustačius neatitikimų ar klaidų, byla grąžinama matininkui – teisės aktai numato aiškų tokių klaidų taisymo mechanizmą.

Kaip vyksta procesas ir kiek laiko trunka?

Kadastrinių matavimų procesas prasideda tuomet, kai matininkas, surinkęs visą reikalingą informaciją, atvyksta į vietovę atlikti pirminio matavimo. Jo metu sukartografuojama esama situacija ir organizuojamas sklypo ribų paženklinimas bei ribų parodymas vietoje.

Pagal nustatytą tvarką matininkas privalo ne vėliau kaip prieš dešimt dienų informuoti besiribojančių sklypų savininkus apie planuojamus ženklinimo darbus – pranešimus išsiunčiant registruotu paštu arba įteikiant asmeniškai. Tai suteikia galimybę išsakyti pastabas dėl ribų nustatymo ir padeda išvengti netikslumų, galimų pažeidimų ar būsimų ginčų. Matavimo prietaisais tiksliai nustatomos sklypo ribos, o posūkio taškuose įrengiami riboženkliai.

Jei procesas vyksta sklandžiai, kadastrinių matavimų trukmė – nuo pirminio matavimo iki duomenų įregistravimo Registrų centre – paprastai siekia apie keturis mėnesius.

Vis dėlto terminai gali pailgėti, jei besiribojančių sklypų savininkai ar institucijų atstovai nedalyvauja ribų ženklinime. Tokiais atvejais jiems išsiunčiami registruoti pranešimai, o pastaboms pateikti suteikiama 30 dienų nuo pranešimo atsiėmimo. Dėl šios privalomos procedūros bendras procesas gali užtrukti dar iki dviejų papildomų mėnesių. Atsižvelgiant į proceso trukmę, verta kuo anksčiau pasirūpinti reikalingais matavimais – ypač jei planuojate sandorius, statybas ar norite tiksliai žinoti savo sklypo ribas.

Kuo anksčiau kreipsitės į kvalifikuotą matininką, tuo greičiau galėsite priimti sprendimus ir sutaupyti laiko bei išlaidų. Dėl kadastrinių matavimų galima kreiptis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą Specialistai dirba visoje Lietuvoje, turi geodezininko ir matininko kvalifikacijos pažymėjimus, naudoja tikslią GNSS įrangą ir elektroninį tacheometrą. Geodezijos ekspertai paženklins sklypo ribas standartizuotais riboženkliais, parengs nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylą ir suteiks objektyvią, tikslią informaciją apie Jūsų valdomus žemės sklypus.