Naujoji Korko deklaracija – bendrosios ES žemės ūkio politikos po 2020 m. pagrindas

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2016-10-20

Europos Komisijos kvietimu, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis dalyvavo Korko mieste (Airijoje) vykusioje konferencijoje, kurios pagrindinė tema buvo Europos kaimo plėtra. Su direktoriaus pavaduotoju kalbamės apie svarbiausias konferencijos metu aptartas ir numatytas bendrijos šalių kaimo plėtros tendencijas.

– Konferencija buvo skirta pirmosios Korko deklaracijos dėl Europos Sąjungos kaimo plėtros gairių 20 m. sukakčiai paminėti. Kas akcentuota kalbant apie naująją?

– Korko deklaracija dėl ES kaimo plėtros gairių prieš 20 m. pasirašyta tuometinio ES žemės ūkio komisaro F. Fišlerio iniciatyva. Būtent jos vizija naudota Europos Sąjungos kaimo plėtros politikoje pastaruosius 20 metų.

Dabartinis ES žemės ūkio komisaras P. Hoganas savo kalboje pažymėjo, kad daug pirmosios deklaracijos įžvalgų aktualios ir dabar, tačiau šiandieniniai globalūs iššūkiai dėl apsirūpinimo maistu, klimato kaitos, rinkų svyravimo ir pan. verčia ieškoti ir imtis naujų sprendimų.

Kalbant apie naują deklaraciją, akcentuota, kad ji turi atitikti XXI amžiaus iššūkius. Labai svarbu spręsti atskirties tarp kaimo ir miesto vietovių, infrastruktūros skirtumų problemas. Kaimas turi tapti patrauklus jauniems žmonėms dirbti ir gyventi, ir nebūtinai tik užsiimantiems žemės ūkio veikla. Čia turi būti plečiami ir kiti verslai, todėl didelis dėmesys turėtų būti skiriamas mažoms ir vidutinėms įmonėms, veikiančioms kaime, miško savininkams.

Taip pat akcentuota, kad planuojant ateities bendrąją žemės ūkio politiką didės dėmesys skaitmeninėms transformacijoms, globalizacijos iššūkiams. Naujos galimybės matomos žaliajame sektoriuje, bioekonomikoje, žiedinėje ekonomikoje, skaitmeninės visuomenės plėtroje. Taigi tinkamų įrankių kūrimas, inovacijos, efektyvumo ir našumo didinimas – sritys, kurios turės didelės reikšmės ateities kaimo politikoje.

Svarbus ateities politikos aspektas – koncentracija į žinių kūrimą ir perdavimą, mokymą ir švietimą, geresnį valdymą, atsižvelgimas į vietinius valdymo ir priemonių įgyvendinimo poreikius.

Viena iš Kaimo plėtros politikos krypčių turėtų būti agro ir maisto sektorių konkurencingumo didinimas.

Dar vienas iš tikslų, kurį reikės įgyvendinti – bendrosios žemės ūkio politikos priemonių įgyvendinimo supaprastinimas. Siekiama, kad bendroji žemės ūkio politika taptų pavyzdžiu kitoms politikoms. Jos principai turėtų būti aiškiai ir paprastai iškomunikuojami ir kaimo, ir miesto gyventojams. Kadangi didelė ES biudžeto dalis skiriama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti, visuomenė turi suprasti, kodėl ji būtina, ir jai pritarti.

– Kaip vyko darbas konferencijoje? Kokios išvados pateiktos?

– Konferencijoje darbas vyko 4 paralelinėse darbo grupėse. Aš dalyvavau darbo grupėje, kuri ieškojo sprendimų, susijusių su aplinkosauga, klimatu ir vandeniu. Diskutavome apie galimybes ir jų įgyvendinimo sunkumus šioje srityje, tarėmės, kaip juos galima būtų įveikti. Aptarta, kaip aplinkosaugos programos gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, prisitaikymo prie jos. Ieškota atsakymų į klausimą, kokias paslaugas galima būtų pasiūlyti vandens, dirvožemio išsaugojimo srityse.

Žemės ūkio veikla veikia klimato kaitą, todėl poveikį atitinkamai valdant, įtaką galima mažinti. Tik reikia labai aiškios ir konkrečios informacijos, kad žemdirbiai žinotų ir suprastų, kaip jie daro įtaką klimato kaitai ir kokia jų veikla gali tą kaitą sumažinti. Akivaizdu, kad informavimas ir mokomoji veikla šioje srityje yra labai svarbi.

Naują deklaraciją renginio organizacinė darbo grupė suformulavo ir pateikė vadovaudamasi darbo grupių medžiaga ir atsakingų asmenų pasisakymais. Deklaracijoje nurodytos rekomendacijos, formuojant ateities bendrąją žemės ūkio politiką. Galima sakyti, kad pradėtas dėti bendrosios žemės ūkio politikos po 2020 m. pagrindas. Tad gairės aiškios. Jomis vadovausimės plėtojant Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos strategines veiklos kryptis ir priemones.

Kalbėjosi Jolanta Dalia Abarienė

Išsamesnį interviu skaitykite žurnalo „Mano ūkis“ spalio mėnesio numeryje.