Balandžio 25 d., ketvirtadienis | 24

Kolegos Lenkijoje kviečia bendradarbiauti ir konsultantus, ir ūkininkus

Jolanta Dalia Abarienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė
2017-02-12

Vasario pradžioje Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vadovybė ir specialistai lankėsi Šepetovo žemdirbių konsultavimo centre. Jų tikslas buvo atnaujinti informaciją, kontaktus ir partnerystę, pasitarti dėl galimo bendro projekto ir kitų bendradarbiavimo galimybių. Susitikime dalyvavo ir kolegos iš Latvijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba su Lenkijos Palenkės vaivadijos Šepetovo žemdirbių konsultavimo centru bendradarbiauja jau antras dešimtmetis. Keičiamasi informacija, dalyvaujama bendruose projektuose ir renginiuose, ieškoma kitų bendradarbiavimo galimybių.

Buvo įdomu sužinoti apie Lenkijos žemdirbių konsultavimo sistemos pokyčius ir kolegų įgyvendinamus projektus.

Konsultavimo sistemos pokyčiai

Šiuo metu vyksta Lenkijos žemdirbių konsultavimo sistemos pokyčiai. Dar neseniai ši sistema buvo dviejų lygių: vieni konsultavimo centrai priklausė valstybei, t. y. buvo pavaldūs Žemės ūkio ministerijai, kiti – vaivadijoms. Nusprendus suvienodinti veikimo sąlygas ir galimybes, atliekamas paslaugas, šiuo metu visi konsultavimo centrai tampa pavaldūs Žemės ūkio ministerijai.

Susitikimo iniciatoriai iš kairės: Palenkės vaivadijos Šepetovo žemdirbių konsultavimo centro direktoriusAdam Niebrzydowski ir direktoriaus pavaduotojas Tadeusz Markowski

Daug dėmesio tautiniam paveldui

Lenkijos ūkiai smulkesni nei Lietuvoje, plėtros galimybių dėl žemės trūkumo yra labai nedaug. Todėl siekiant užtikrinti didesnes ūkininkų pajamas, labai populiari ir skatinama papildoma veikla ūkiuose. Trumposios maisto gamybos grandinės Lenkijoje veikia realiai. Ūkininkai skatinami perdirbti ūkiuose užaugintą žemės ūkio produkciją (kuri dažnai yra dar ir ekologiška), populiarinama tautinio paveldo maisto gamyba ir prekyba, į šią grandinę integruojamas kaimo turizmo verslas. Rinkos reguliavimo agentūra labai stengiasi, kad tautinio paveldo ženklą turinti ir įprastinė produkcija populiarėtų ir šalyje, ir užsienyje.

Lenkijoje įstatymu įteisinta, kad žemdirbiai, parduodami savo produkciją, 0,1 proc. nuo gautų pajamų turi pervesti į specialų fondą, kurio pinigai vėliau investuojami į naujų žemės ūkio produkcijos realizavimo rinkų užsienyje paieškas, organizuojami produkcijos pristatymai tarptautinėse parodose, rengiamos informacinės kampanijos ir pan.

Kolegos lenkai iš Konsultavimo centro kartu su partneriais įgyvendina projektą „Kulinarinis takas“. Jis šiuo metu jungia per 40 tautinio paveldo produkcijos gamintojų, kurie ją tiekia kaimo turizmo sodyboms, kuriamos tautinio paveldo maisto produktų „kamarėlės“. Jų lankytojai kviečiami ne tik paragauti ar nusipirkti produktų, bet ir juos pasigaminti, vyksta įvairios edukacinės programos.

„Diskutuota apie galimybę Lenkijoje pradėtą „kulinarinį taką“ tęsti per Lietuvą ir Latviją. Susitikimo dalyviai sutiko, kad projektas įdomus ir naudingas, tad verta pagalvoti apie jo plėtrą rengiant bendrą projektinę paraišką “, – sakė direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis.

Įrengtas perdirbimo technologijų demonstravimo ir mokymo centras

Siekiant, kad ūkininkai įgytų praktinių įgūdžių, Palenkės vaivadijoje įrengtas žemės ūkio produktų perdirbimo technologijų demonstravimo ir mokymo centras – maži vaisių, uogų, pieno, mėsos perdirbimo cechai, kuriuose konsultantai technologai demonstruos ūkininkams perdirbimo technologijas ir mokys jomis dirbti. Pačios technologinės linijos pagal našumą atitinka šeimos ūkio poreikius, jas gali naudoti ir keli susikooperavę ūkiai. Įrenginiai modernūs, nesunkiai valdomi.

Nuotraukoje iš kairės: LŽŪKT direktorius E. Makelis, direktoriaus pavaduotojai A. Šakickienė ir R. Petraitis, Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus vadovė R. Milčiuvienė žemės ūkio produktų perdirbimo technologijų demonstravimo ir mokymo centre

Kviečia dalyvauti parodose ir mugėse

Kasmetinėse Palenkės vaivadijoje konsultantų organizuojamose parodose ir kituose renginiuose sulaukiama apie 200000 lankytojų. Pagrindinės regioninės parodos 2017 m.:

  • Balandžio 22–23 d. pavasarinė mugė (bitininkystė, sodininkystė, daržininkystė)
  • Gegužės 20–21 d. „Zielona Gala“ (žoliniai pašarai, pašarų ruošimas)
  • Birželio 24–25 d. regioninė paroda (gyvulininkystė, augalininkystė, technika, t. y. didžiausia regioninė paroda)
  • Rugsėjo 10 d. „Kukurūzų diena“
  • Spalio 7–8 d. rudeninė mugė (sodininkystė, daržininkystė, miškininkystė).

Visuose renginiuose laukiami svečiai iš Lietuvos. „Sužinojome, kad lenkai mielai vyksta į Lietuvą ir perka mūsų ūkininkų ūkiuose pagamintus produktus, puikiai vertina jų kokybę“,– sakė Rimtautas Petraitis.

Kolegos atskirai pristatė 2017 m. liepos 15–16 d. Augustave organizuojamą renginį (Ekoagro mugę) smulkiesiems perdirbėjams. Jie akcentavo, kad į mugę kviečiami ir Lietuvos žemės ūkio produkcijos perdirbėjai bei amatininkai. Renginys vyks vieną dieną. Norintys dalyvauti turi kreiptis į miesto burmistrą. Mugės metu organizuojami žaidimai vaikams, koncertai, užtikrinamas dalyvių ir lankytojų saugumas. Dalyvių ekspozicijos vietos kaina yra simbolinė – 20 m² kainuoja 20 zlotų. Taigi puiki proga atstovauti Lietuvai ir pareklamuoti savų ūkių produkciją.