Išskirtinės kokybės produkcija: kas tai?

Vytautas Zalatorius

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų sektoriaus vedėjas

2011-05-27

Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktas (toliau – IKP) – saugus produktas. Ypatingas savybes jam suteikia specifinis, tausojantis aplinką ūkininkavimo ar gamybos būdas, maksimaliai naudojant vietines bei įprastines žaliavas, gana ilgai šalyje auginamas ar joms prilygstančias augalų veisles, augalų priežiūra. Tokie produktai išsiskiria natūralumu, nes juos auginant ribojamas atstumas nuo laukų iki taršos šaltinių, normuojamas mineralinių trąšų, pesticidų kiekis, jų naudojimo dažnumas ir laikas. IKP gamyba kontroliuojama visuose etapuose.

Morkos

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai vykdo projektą „Išskirtinės kokybės šakniavaisinių daržovių auginimo technologija besikeičiančio klimato sąlygomis“. Projekto tikslas – propaguoti išskirtinės kokybės produkcijos (IKP) auginimą bei vartojimą, diegti ir mokyti, kaip naudotis patobulintomis technologijomis. Projektas vykdomas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–21013 m. plano priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“.

Pagrindiniai IKP auginimo principai:

saugi produkcija,
poveikis aplinkai, saugi aplinka,
dirvožemio našumas, jo gerinimas ir saugojimas (tausojimas), savybių atkūrimas,
optimalus balansas tarp mineralinio ir organinio tręšimo; dirvos ir augalų agrocheminiai bei cheminiai tyrimai,
teisingos sėjomainos; naudojamos tarpinės kultūros,
veislių, atsparių kenkėjams ir ligoms, parinkimas,
kultūrų auginimas tik tam tinkamomis agroklimatinėmis sąlygomis, tinkamuose regionuose,
sumažintas herbicidų naudojimas, lokalinis purškimas,
integruota augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų; signalizacijos ir prognozių sistema,
specialiai paruoštos IKP auginimo technologijos,
naudojama specializuota ir universali žemės ūkio technika, derinant jos galingumą ir padargus su galingumu, reikalingu dirvai įdirbti,
kvalifikuoti ir apmokyti ūkio darbuotojai.

Siekiama tausoti aplinką

Kiekvienas IKP augintojas turėtų laikytis dirvos tausojimo ir atkūrimo, aplinkos saugojimo principų. Auginant IKP, ypač daug dėmesio skiriama aplinkosaugos reikalavimams, kurių yra nemažai:

kiekvienais metais atlikti N P K Ca Mg pH ir humuso kiekio agrocheminius tyrimus,
kas 2–3 metus dirvą giliai išpurenti priešsėliuose (ne mažiau 45 cm), sunaikinant poariminį padą, pagerinant aeraciją, melioraciją ir t. t.; tausoti dirvožemį ir atkurti jo savybes,
kas 3–4 metus į intensyvios daržininkystės ūkių sėjomainą įtraukti tarpines negiminingas kultūras: žoles, mišinius, grūdines kultūras, rapsus ir pan.,
tinkamus pesticidus naudoti tiktai pagal rekomendacijas (pagal pagrįstą planą) kalendoriniams metams (registruoti pesticidai, jų veikimo laikas ir toksiškumas, karencija, panaudojimo kiekis ir laikotarpis),
šalia vandens telkinių ribotai naudoti mikroelementines trąšas,
rekomenduojama naudoti trąšas su huminėmis rūgštimis ar humatais (gamtinės organinės medžiagos, dirvožemyje susidarančios tirpios vandenyje huminių rūgščių druskos), siekiant apsaugoti aplinką nuo trąšų išplovimo.

Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus augalus, sėklas ir vegetatyvinę medžiagą. IKP pasėliuose reikėtų naudoti vietines arba tvirtai prigijusias ir tapusias tradicinėmis įvežtines veisles bei hibridus.

Tausoti aplinką – vienas iš prioritetų. Auginant IKP, laukų pakraščiai turi būti nušienauti bent 2 kartus per vegetacijos periodą, šiukšlės – surenkamos į uždengtas talpyklas, technika ir įrankiai laikomi tvarkingai.

Siekiant užtikrinti kokybiškos žaliavos perdirbėjams gamybą, efektyvesnį trąšų naudojimą ir augalų tręšimą bei gamtos tausojimą, tręšti ne tik pagal poreikį, bet ir pagal dirvožemio agrochemines savybes. Tad kiekvienais metais prieš tręšiant vaisius ir daržoves nustatomas mineralinio azoto kiekis, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje. Ne rečiau kaip kas 5 metus visuose laukuose reikia ištirti dirvožemį, nustatant organinės medžiagos (humuso) kiekį, rūgštingumą, judriojo fosforo ir kalio kiekį. Analizei imamas ir tiriamas ne mažiau kaip vienas bandinys iš 15 ha ploto, o jei laukas mažesnis nei 15 ha – ne mažiau kaip vienas bandinys iš lauko.

Kasmet sudaromas tręšimo planas, apskaičiuojant kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšis, formą, normą, tręšimo laiką ir būdą.

Daržininkystės ūkyje, laikantis kiekvienai rūšiai reikalingos fitosanitarinės pertraukos, turi būti sudaryta sėjomaina ir jos laikomasi.

Priešsėliai burokėliams ir morkoms

Pirktos ir naudotos trąšos, jų kiekis privalo būti registruojami ūkinės veiklos žurnale ir pagrįsti dokumentais. Ūkyje turi būti sudarytos palankios sąlygos bioįvairovei: įrengti paukščiams po 4 inkilus 1 ha plote arba veisti bitinius vabzdžius, įrengti jiems mažiausiai 4 veisyklas 1 ha plote, palikti nenusausintas pelkutes, aplinką želdinti gyvatvorėmis.

Dirva ir vieta

Šakniavaisinėms daržovėms auginti tinkamos lengvesnės mechaninės sudėties, humusingos (ne mažiau kaip 3 proc.) priesmėlio, lengvo priemolio, juodžemio, nerūgščios (pH 6,0–7,0) dirvos
bei pakankamai patręšti ir sukultūrinti durpžemiai (pH 5,5–6,0). Būtinas gilus 24–40 cm purus armens sluoksnis. Daržovėms auginti parenkami atviri, gerai vėjo prapučiami plotai, kuo toliau nuo spygliuočių miškų.

Morkos gerai dera neįmirkusiose (gruntinis vanduo giliau kaip 60–80 cm nuo dirvos paviršiaus), išlygintose, be uždarų lomų, su nuolydžiu dirvose; burokėliai – atviroje, šviesoje vietoje.

Ankstyvajai sėjai parenkamos lengvesnės, pavasarį – greičiau džiūstančios dirvos: geros struktūros priesmėliai ar lengvi priemoliai su laidžiu podirviu, giliau 60 cm nuo dirvos paviršiaus esančiu gruntiniu vandeniu. Parenkant plotą, svarbu įvertinti atstumus nuo lauko iki privažiavimo kelio bei iki realizavimo ar saugojimo vietos.

Giluminis purenimas

Kad šaknys augtų geriau, dirva turi būti puri, bet nesuardyta. Giluminis purenimas – galimas ir labai reikalingas, tačiau neprivalomas priešsėjinio dirvos paruošimo darbas. Auginant išskirtinės kokybės daržoves, o ypač šakniavaisines, didelis dėmesys turėtų būti skiriamas dirvožemio agromelioracinių, aeracinių ir fizinių savybių atkūrimui. Tuo pačiu paruošiamas ir išpurenamas pakankamas dirvožemio sluoksnis, suardomas daugiametis armens padas. Šiai technologinei operacijai tinkamiausi yra giluminiai purentuvai „Agrisem“, „Vogel & Not” ir panašūs. Galima naudoti ir gilaus purenimo kultivatorius. Dirvožemio sluoksnis iki 40–60 cm gylio yra sujudinamas „bėgančios bangos“ principu: žemė pašoka į viršų ir grįžta beveik į tą pačią vietą (žemės sluoksnis neapverčiamas). Giliame dirvožemio sluoksnyje susidaro kapiliarai. Tokios struktūros dirvoje oras lengvai patenka į gilesnius dirvožemio sluoksnius, todėl aeracija pakankama. Tuo pat metu giluminė drėgmė kapiliarais pakyla į viršų ir pasiekia sėklos guolį. Sujudintame dirvožemyje atsiradę tarpai ir kapiliarai labai pagerina agromelioracines jo savybes.

IKP gamyba itin kontroliuojama

Gaminant IKP, daug dėmesio skiriama pagamintos produkcijos maistingumui, todėl taikomi maistingumą išsaugantys perdirbimo būdai, nenaudojami sintetiniai maisto priedai (konservantai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai). Vartojimo terminas turi būti 1,5 karto trumpesnis nei rinkoje esančių panašių produktų.

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su taisyklėmis. Perdirbti produktai gali būti ženklinami kaip IKP, jei gamyboje panaudota ne mažiau kaip 90 proc. pagal taisykles sertifikuotų žaliavų. Tai turi būti įrodyta dokumentais. Visi gamybos etapai turi būti atliekami tame pačiame regione, kuris negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos.

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos perdirbimo atliekos (luobelė, sėklos ir pan.) perdirbamos, panaudojamos gyvulių pašarui arba kompostuojamos. Pakavimo medžiagos turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti. Visa ši veikla pagrindžiama dokumentais.

IKP šalies augalininkystės sektoriui būtinas, o pirmiausiai tokią produkciją turės tiekti daržininkystės ūkiai. Tik reikia įvertinti, kad intensyviai auginamų daržovių savikaina už IKP mažesnė beveik 30 procentų.