Technologijos yra tik tiek geros, kiek geri jų duomenų rinkiniai

LŽŪKT informacija

2020-05-03

© LŽŪKT nuotr.

Izraelio įmonės „Prospera“ specializacija – analitika, o misija – paversti žemės ūkio produkciją prognozuojamu ir optimizuotu turtu. Įmonėsgeneralinis direktorius ir įkūrėjas Danielis Kopelis (Daniel Koppel) sako, kad tiksliajai žemdirbystei svarbiausi iššūkiai – tinkamų duomenų gavimas ir jų įsigijimo išlaidų mažinimas. Su juo apie tiksliojo ūkininkavimo galimybes ir iššūkius bei išmaniojo ūkininkavimo ateitį kalbėjosi futurefarming.com. Pateikiame interviu ištrauką.

Kokiame lygmenyje esame, kai kalbame apie tikslųjį žemės ūkį ir nuotolinį duomenų registravimą? Ar vis dar tik pradiniame etape, ar šios sritys jau pažengusios, ar jau aiškiau, kokiu keliu einame?

Viskas priklauso nuo to, kaip jūs vertinate šias sritis. Kai kurios, ypač procesai ir mechanika, yra tikrai pažengusios – turime traktorių, važiuojančių pasėlių eilėmis, veikiančių pagal tiksliąją GPS, taip pat egzistuoja ir kur kas sudėtingesnės purškimo bei drėkinimo galimybės.

Žmonės vis dar iš tikrųjų nežino, kas, kur ir kada laukuose vyksta mikroskopiniu lygiu.

Didžiausias neišnaudotas potencialas yra agronominis tikslumas – gebėjimas atsakyti į klausimus, kaip, kiek ir kur augintojas turėtų purkšti? Plačiu mastu tas dar neįvyko, nes nėra gerų duomenų fiksavimo galimybių. Žmonės vis dar iš tikrųjų nežino, kas, kur ir kada laukuose vyksta mikroskopiniu lygiu, tačiau turi sugebėti pasakyti: „remiantis šia informacija, tai yra geriausias sprendimas.“

Tikslaus ūkininkavimo technologijos tobulinamos vis sparčiau ir tampa prieinamesnėmis, tačiau ūkininkai į jas dar žiūri atsargiai. Kodėl jie nesiryžta investuoti į išmaniojo ūkininkavimo sprendimus?

Nuo ūkininkų sprendimų daug kas priklauso, todėl suprantama, kad jie nesiryžta pasirinkti visiškai naujų įrankių ar technologijų. Tačiau augintojai iš pradžių jaučia didelį poreikį priimti svarbių sektoriaus dalyvių siūlymus. Daugelio skaitmeninių technologijų, kurias mes matome šiandien, įsisavinimui padarė įtakos tiekėjų įmonės (pvz., sėklų, chemijos ir žemės ūkio mažmenininkai), kurios turi lėšų išlaidoms padengti. Mes nepastebime, kad daug ūkininkų mokėtų už tiksliąsias technologijas.

Didžiausi tiksliajam žemės ūkiui kylantys iššūkiai – gauti gerus, tinkamus naudoti duomenis ir sumažinti jų kaupimo sąnaudas. Technologijos, t. y. kompiuterinis mąstymas, išmaniosios mašinos ir kt., yra geros tik tiek, kiek geri yra jų duomenų rinkiniai. Turime įrodyti augintojams, kad naujos technologijos veikia. Taip pat turime gerbti augintojų ir agronomų patirtį bei susirūpinimą ir apgalvotai parinkti technologijas. Optimizavimas – skaitmeninės informacijos pavertimas realia verte augintojams plačiąja prasme dar neįvyko. Pramonė yra pradinėse to stadijose. Manome, kad įsisavinimas vyks masiškai tada, kai galėsime augintojams suteikti didelės vertės.

Kaip augalininkyste užsiimantis ūkininkas valdys savo ūkį už 5 ir 10 metų? Kokio lygio bus automatizavimas?

Žmonės įvairiose pramonės šakose yra susirūpinę dėl išmaniųjų mašinų ir dirbtinio intelekto galimos įtakos jų darbo vietoms ir gyvenimo būdui. Panašios abejonės kilo per pramonės revoliuciją ir mechaninę žemės ūkio revoliuciją, kai staiga atsirado galimybė pasodinti ar nuimti derlių tūkstančiuose hektarų tik su keliais žmonėmis vietoje kelių šimtų.

Nemanau, kad pakeisime ūkininkus ar agronomus. Mes mokysime informatikos ir išmaniųjų mašinų valdymo. Manome, kad žemės ūkio technologijomis siekiama ne pakeisti žmones, o suteikti ūkininkams ir agronomams papildomų technologinių galimybių, kurios jiems padėtų geriau atlikti savo darbą.

Parengta pagal EFITA naujienlaiškį, vertė Saulius Zagorskis, LŽŪKT