Augalininkystės naujovės parodoje „DLG Feldtage“. LŽŪKT specialistų įžvalgos

LŽŪKT informacija

2018-07-05

Vykdami į Vokietijoje vykusią parodą DLG Feldtage, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai turėjo tikslą daugiau sužinoti apie naujausius augalininkystės srities mokslinius tyrimus, naujas kompiuterines programas ir įrangą, tręšimo, dirvožemio drėgmės reguliavimo, azoto emisijos mažinimo technologijas, pasidomėti ekologinės žemdirbystės, augalų apsaugos, sėklininkystės naujovėmis. Pateikiame jų įžvalgas.

Tręšimo įstatymų naujovės

Parodoje pristatytos tręšimo įstatymų naujovės. Nuo 2018 m. Vokietijoje priimtas naujas įstatymas dėl tręšimo azotinėmis trąšomis planavimo. Tręšimo normos azotinėmis trąšomis veikliąja medžiaga skaičiuojamos pagal auginamų augalų siekiamą derlių ir jam užauginti reikalingą azoto kiekį. Reikiamas azoto kiekis trąšomis skaičiuojamas iš reikiamo derliui užauginti azoto kiekio atėmus dirvožemyje esantį azoto kiekį. Ūkininkas gali pasirinkti vieną iš dviejų azoto kiekį dirvožemyje nustatymo būdų: pats išsitirti dirvožemį arba vadovautis valstybinių įstaigų atliekamo dirvožemio azoto kiekio stebėsenos rezultatais.

Danijoje nuo kitų metų įsigalios nauji tręšimo apribojimo jautriose teršimui teritorijose reikalavimai. Šios teritorijos užima 35 proc. Danijos. Nemažai ūkininkų turės spręsti ūkininkavimo dilemą, kadangi pagal naujus tręšimo apribojimus negalės naudoti tiek trąšų, kiek buvo įpratę.

Laistymo sistemos

Įdomu buvo sužinoti apie kompanijos BAUER laistymo įrenginius. Pristatytos dviejų tipų laistymo sistemos: įprasti ritės tipo laistymo įrenginiai ir aliumininės konstrukcijos įrenginiai, skirti dideliems plotams laistyti.

Dažniausiai iki 25–30 ha laistymo plotams rekomenduoti ritės tipo laistymo įrenginiai. Šios technologijos įrangos investicijos 1 ha kainuoja apie 1600 Eur/ha. Didesniems kaip 30 ha plotams laistyti rekomenduoti aliumininių konstrukcijų laistymo įrenginiai Centerliner 9000, pasižymintys puikiu drėkinimu ir mažu energijos suvartojimu.Jungiant drėkinimo modulius vieną su kitu, galima drėkinti net 1 km pločiu.

Tokia sistema pigesnė, kainuojanti 1000 Eur/ha, tačiau laukai turi būti tam tikro dydžio.

Lietinimo režimai, jo pradžia ir pabaiga, kitos technologinės operacijos gali būti valdomos programine įranga, įdiegta telefone.

Šiltėjant klimatui, laistymo įrenginiai vis aktualesni

Įdomi NETAFIM kompanijos lašelinė drėkinimo sistema, šiais metais Vokietijoje pirmą kartą išbandyta bulvių laukuose. Tai Izraelyje išrasta laistymo sistema, naudojama vynuogynuose, šiltnamiuose. Pagal šią technologiją taškinio laistymo žarnos įterpiamos pasodintų bulvių vagose, 2 cm gylyje. Taškinio laistymo žarnų ritės fiksuojamos ant specialaus rėmo. Įranga vienu metu laistymo žarnas gali įterpti 6-iose bulvių vagose, dažniausiai 600 m ilgiu. Naudojant papildomas priemones, galima važiuojant vieną kartą pailginti laistymo žarnų tiesimą iki 1200 metrų.

Taškinio laistymo sistema pranašesnė už įprastą. Pirmiausia, taikant šią technologiją, vanduo paduodamas į augalų šaknis, todėl saugo dirvožemio paviršių nuo plutos susidarymo. Antra, ji trečdaliu sumažina vandens sąnaudas, tai ypač svarbu sausringu laikotarpiu, kai vandens telkiniai nusekę.

Prieš bulvių derliaus nuėmimą laistymo žarnos nuimamos kitu prikabinamu prie traktoriaus agregatu. Vokietijos ūkininkams tokia laistymo įranga kainuoja iki 4500 Eur/ha (priklausomai nuo vamzdelių rūšies), neskaitant technikos. Paprastai apsimoka pirkti laistymo žarnų paklojimo paslaugą vegetacijos pradžioje ir surinkimo – prieš bulvių kasimą. Tokios paslaugos kainuoja maždaug 100 Eur/ha.

Laistomos bulvės

Taškinio laistymo sistemą galima įrengti įvairių augalų pasėliuose žemės paviršiuje ir įterpiant giliau nei dirbamos žemės sluoksnis. Įrengiant žemės paviršiuje, drėkinimo žarnos turi būti nuimamos prieš derliaus nuėmimą. Taip pat galima jas įterpti giliau į dirvą ir laikyti apie 10 metų. Tuomet papildomai kas kelis šimtus metrų įrengiami sistemos pravalymo taškai.

Šia sistema galima ir drėkinti, ir įterpti skystas mineralines trąšas. Ant žemės paviršiaus įrengiama taškinio laistymo technologija, priklausomai nuo tankumo ir laistymo žarnų tipo, kainuoja 1000 Eur/ha, įterpiamos į dirvožemį taškinio laistymo technologijos kaina – 1600 Eur/ha.

Skysto mėšlo įterpimo technologija

Kompanija Gustrower demonstravo skysto mėšlo įterpimo technologiją azoto garavimui mažinti. Pagrindinis CULTAN (controlled uptake long term amonium nutrition) metodas yra skirtas užtikrinti ilgalaikio poveikio amonio azoto – pagrindinio azoto šaltinio prieinamumą augalams. Ši technologija užkerta kelią amoniakinio azoto išgaravimui į atmosferą, kadangi skystas mėšlas įterpiamas 6 cm gyliu iš karto augalų šaknų augimo lygyje. Į dirvą skystas mėšlas patenka per diskuose esančius įterpimo pirštus, kurie, įsmigę į dirvą, įterpia skystą mėšlą per pirštuose esančias mechaniškai atsidarančias angas. Įterptas skystame mėšle esantis amonio azotas susiriša su dirvožemio dalelėmis ir neišsiplauna. Ši technologija leidžia paskleisti mėšlą tiksliai prie vandens apsaugos juostų ribų. Įterpiant mėšlą, paprastai užtenka vieno važiavimo per lauką. Kompiuterizuota sistema reguliuoja išpurškiamo skysto mėšlo kiekį nuo 50 iki 2000 l/ha. Darbinis slėgis dirbant optimaliu režimu siekia nuo 1,5 iki 8,0 bar.

Technika brangi, kainuoja iki 170 000 Eur, ūkininkams geriausia pirkti paslaugą. Dažniausiai skysto mėšlo paskleidimo paslauga kainuoja 35 Eur/ha.

Tausojamas dirvožemis ir aplinka

Vokietijoje privaloma tirtis dirvožemį arba naudotis mokslininkų paskelbtais dirvožemio tyrimų duomenimis. Šalyje griežčiau žiūrima į trąšų naudojimą, ribojamas ir organinių, ir mineralinių azotinių trąšų kiekis. Vis dažniau gaminama technika, kuri kuo mažiau darytų įtakos aplinkai, mažintų darbo sąnaudas. Trąšų barstytuvai ir purkštuvai tobulinami ir pritaikomi preciziniam ūkininkavimui.

Labai daug dėmesio skirta tarpiniams ir medingiesiems augalams.

Vokietijoje galima apsėti lauko galus medingaisiais augalais ir tie plotai gali būti skirti žalinimui

Firmos vis daugiau siūlo įvairių alternatyvų sintetinėms trąšoms ir augalų apsaugos produktams. Pavyzdžiui, PLOCHER firmos atstovai reklamavo produktus, skirtus dirvožemiui aktyvinti, komposto sluoksniui sudaryti. Pasak firmos atstovų, naudojant jų produktus dirva išvėdinama ir būna pilna gyvybės, išsaugomos augalams reikalingos maisto medžiagos, sureguliuojamas dirvos pH, oro ir vandens režimas. Taip pat, vykstant skilimo procesams, žymiai sumažėja puvimo, kenkėjų ir ligų sukėlėjų.

Teigiama, kad PLOCHER produktai ilgalaikiai, jų teigiamas poveikis augalams neabejotinas – stipresnė šaknų sistema, geresnis atsparumas ir maisto medžiagų pasisavinimas, geresnė biologinė kokybė ir gausesnis derlius.

Dirvožemio tyrimo įrenginiai
Sudomino dirvožemio ėminių paėmimo įrenginys Profi 60/90. Jispatogus, norint paimti dirvožemio ėminius, skirtus azotui ištirti. Gali paimti dirvožemio ėminius net iš 90 cm gylio, taip pat galima nustatyti, kad automatiškai būtų imama net iš 3 skirtingų dirvožemio sluoksnių jų nesumaišant (0–30 cm, 30–60 cm, 60–90 cm).

Paėmimo gylis, skirtingų sluoksnių gyliai ir numeravimas gali būti nustatomi iš transporto priemonės (traktoriaus, visureigio ir pan.). Dirvožemio ėminių paėmimo procesą patogu stebėti iš transporto priemonės per jutiklinį ekraną. Optimaliomis sąlygomis vienas grąžto dūris į maksimalų gylį atliekamas per 30–40 sekundžių.

Kitas tvirtas ir visiškai automatizuotas dirvožemio ėminių ėmimo prietaisas WINTEX 3000. Pasak gamintojų, jį lengva prižiūrėti ir paprasta naudoti. Visas funkcijas galima valdyti sėdint ant vairuotojo sėdynės. WINTEX 3000 gali imti mėginius iš 0–90 cm gylio. Vienu metu galima paimti mėginius iš vieno, dviejų ar trijų skirtingų sluoksnių. Gylis ir mėginio padalinimo vieta gali būti individualiai reguliuojami pagal kliento poreikius.

Specialiai pagamintas zondas, pasiekęs nustatytą gylį, pradeda suktis ir paima mėginį. Kylant į viršų, mėginiai itin tiksliai paskirstomi į dėžutes. Gremžtuko ašmenys ir preciziškai atitinkantis dydis užtikrina, kad zondas prieš leidžiantis vėl į žemę visada yra visiškai ištuštinamas. Zondas leidžiamas į žemę naudojant hidraulinį plaktuką ir slėgį iš cilindro, kuriuos galima reguliuoti pagal dirvožemio tipą.

Tiksliojo ūkininkavimo technologijos

Aplankytas stendas, kuriame demonstruota ūkio valdymo programa Atfarm. Pagrindinis jos privalumas – greitai sudaromi kintamosios normos tręšimo azotu žemėlapiai. Nesudėtingas programos naudojimas: susikūrus paskyrą, galima įsikelti vieno ūkio laukus GML, XML arba „shape“ formatu. Programoje kartą arba du per savaitę atnaujinami iš palydovo gaunami pasirinktų laukų biomasės žemėlapiai. Pagal juos automatiniu būdu sudaromi kintamosios normos tręšimo azotu žemėlapiai, kuriuos galima eksportuoti į išorines duomenų talpyklas ir vėliau panaudoti planuojant ūkio laukų tręšimą. Azoto poreikis apskaičiuojamas pagal Yara technologijos algoritmus. Šiuo metu galima sudaryti miežių, kviečių, rapsų, kukurūzų ir kvietrugių tręšimo žemėlapius. Inovatyvi ir paprastai naudojama nemokama programa nuo metų pradžios sudomino daugiau kaip 4500 naudotojų.

Aplankytas įmonės Xarvio stendas.Ši įmonė pristatė technologiją, kurios 4 vamzdeliai buvo pripildyti skirtingų herbicidų. Sensoriai atpažįsta piktžoles ir purškia tik joms skirtą herbicidą. Nors tai tik bandymų rezultatai, ateityje ši technologija tikrai sumažins poveikį aplinkai, nes bus galima mažiau ir rečiau naudoti herbicidus. Xarvio taip pat pristatė programinę įrangą telefonui ir kompiuteriui Field Manager. Su šia programa galima stebėti laukų būklę iš palydovo, automatiškai prognozuoti purškimus (diena be lietaus, tinkamas augimo tarpsnis, ligos požymiai ir pan.) ir atlikti kintamos normos purškimus.

Sudomino netradiciniai prikabinami, pakabinami ir savaeigiai danų kompanijos Danfoil purkštuvai. Įdomu tai, kad skysčiui išpurkšti naudojamas oro slėgis, galima reguliuoti lašų dydį. Pučiant orą, prasklaidomi lapai ir užtikrinama, kad efektyviau bus nupurkštas net ir tankiausias pasėlis. Aplinkosaugos požiūriu ši technologija taupo vandenį, pesticidų kiekį, geriau naikina piktžoles, ligas ir kenkėjus.

Tai pat demonstruoti įpurškiami purkštuvai, į kurių pagrindinį baką pilamas tik švarus vanduo, o purškiant galima sumaišyti iki 6 skirtingų pesticidų. Vokietijoje šie purkštuvai naudojami jau apie 30 metų, Lietuvoje Danfoil atstovai yra UAB Technikos tiekimo kompanija.

Kompanija Naio technologies sukūrė elektrinius mechaninio piktžolių ravėjimo robotus Dino ir Oz. Jie purena dirvožemį tarpueiliuose ir tarp augalų. Per dieną gali išpurenti iki 5 ha ploto. Robotai naudojami daugiausia daržininkystėje.

Ekologinio ūkininkavimo srityje anglų įmonė Garford pristatinėjo frontalinius purentuvus piktžolių dangai ardyti Robocrop InRow. Jie naudojami auginant kopūstus ir salotas. Važiuojant kamera perduoda vaizdą, kompiuteris atpažįsta sodinuką ir jo neliečia, tik aplink jį supurena žemę ir suardo piktžolių šaknų sistemą.

Parodoje dalyvavo Pix4D kompanija. Jos atstovas pristatė naujausią specializuotą žemės ūkio programinę įrangą Pix4Dfields ir jos naudojimo galimybes perkeliant vaizdo medžiagą iš bepiločio lėktuvėlio (drono) multispektrinės kameros ir ją apdorojant. Pagal gautus duomenis galima spręsti apie pasėlių būklę, augalų streso lygį ir azoto trūkumą, taip pat daryti kintamosios normos azoto tręšimo planą.

Pristatytos naujos augalų veislės

Parodoje pateikta informacija apie naujas augalų veisles, apibūdintos auginamos ir patvirtintos veislės. DSV firma informavo apie savo pristatomas tarptautines veisles, kurios išvestos Vokietijoje ir patikrintos daugelyje valstybių atliekant oficialius bandymus.

Lietuvoje patikrintos šios hibridinės žieminių rapsų veislės: Einstein, Marathon, Minerva, Oriolus, Popular ir Phoenix. Jos pasižymi geru žiemojimu, atsparumu nepalankioms augimo sąlygoms, sparčia regeneracija. Žieminių kviečių veislės: Arktis, Artist, Etana, Famulus pasižymi labai geru žiemkentiškumu, atsparumu išgulimui ir derlingumu.

KWS firmos stende pristatytos naujos žieminių ir vasarinių kviečių, žieminių ir vasarinių miežių, kvietrugių, žieminių ir hibridinių rugių biodujoms veislės.

Naujos KWS žieminių kviečių veislės: KWS Emerick, KWS Eternity, Maurizio, KWS Fontas, KWS Talent. Lietuvoje iš siūlomų KWS žieminių kviečių veislių auginamos KWS Montana, Julius. Su jomis galima palyginti pristatytas naujas veisles, kurios tiktų mūsų auginimo sąlygoms. Pvz., Lietuvoje auginamos KWS Montana veislės charakteristika ir parametrai beveik tokie patys, kaip naujai pristatytų KWS Emerick, KWS Eternity veislių. Jų grūdai priskiriami E kokybinei klasei. Tai ankstyvos, vidutinio ankstyvumo ir vidutiniškai žiemojančios veislės. Žieminių kviečių veislę Julius galima palyginti su nauja pristatyta – KWS Fontas. Šių veislių charakteristika ir parametrai beveik vienodi. Jų grūdai priskiriami A kokybinei klasei. Juos rekomenduojama auginti kaip „Ekstra“ arba I klasės kviečius. Veislės vėlyvos, gerai žiemoja.

Taip pat pristatyta nauja E klasės vasarinių kviečių veislė KWS Sharki. Buvo ir naujų žieminių rugių hibridinių veislių: KWS Serafino, KWS Edmondo, KWS Trebiano. Taip pat pristatytos naujos hibridinės rugių veislės biodujoms – KWS Propower ir KWS Eterno.

Naujų žieminių miežių veislių KWS Higgins ir KWS Orbit charakteristika ir parametrai panašūs į KWS Meridian ir KWS Tenor veisles, kurios auginamos Lietuvoje. Pristatytos ir kukurūzų veisles. Figaro – vidutinio ankstyvumo veislė, auginama grūdams, silosui, biodujoms. KWS Stefano – ankstyva veislė, auginama grūdams, silosui, biodujoms. KWS Stabil – ankstyva veislė, auginama silosui ir grūdams.

Įdomus pupelių ir kukurūzų auginimo būdas

Demonstruota įdomi mišri kukurūzų ir pupelių auginimo technologija,kuri tiriama Vokietijoje. Jau kelis šimtmečius taip šiuosaugalus savo mažuose ūkiuose augina vietiniai Centrinės ir Pietų Amerikos gyventojai. Intensyviam auginimui šis būdas dar netaikytas.

Mišrios auginimo sistemos (kukurūzai-raudonžiedės pupelės) privalumai:

biologinės įvairovės didinimas;
išvengiama azoto nuostolių;
sumažėja erozija;
daugiau žydinčių augalų vabzdžiams;
baltymų kiekio padidėjimas pašaruose nuo 7 proc. (tradicinis auginimas) iki 10–12 proc. (mišrus auginimas).

Kukurūzų ir raudonžiedžių pupelių nauda abipusė:

galingas energijos šaltinis;
azoto fiksavimas / pasisavinimas;
pupelių palaikymo funkcija;
padidėjęs baltymų kiekis pašaruose.

Abu augalus galima sėti vienu metu ir atskirai. Sėjant atskirai, pupelės sėjamos eilėmis, kai kukurūzai turi 2–3 lapus (kukurūzai – 8 grūdai/m², pupelės – 5–8 grūdai/m²). Piktžolės mechaniniu būdu naikinamos prieš pupelių sėją.

Derliui nuimti naudojama ta pati technologija, kaip ir kukurūzų. Tas pats abiejų augalų derliaus nuėmimo laikas.

Šis mišinys silosuojamas, naudojamas biodujoms gaminti, substratui ar pašarams ruošti. Svarbu žinoti, kad pupelių kiekio įtaka gyvuliams vis dar tiriama.

Parengta pagal Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistų komandiruotės ataskaitą