Gruodžio 08 d., ketvirtadienis | 22

Bazines tiesiogines išmokas papildys ekoschemos

2022-11-22

Naujojo paramos laikotarpio ypatumas – ne tik griežtesni valdymo reikalavimai bei geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės (GAAB) standartai, bet ir galimybė pasididinti bazines tiesiogines išmokas – už dalyvavimą Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose) ūkininkams bus atlyginta papildomai.

Ekoschemos – daugiau dėmesio aplinkos apsaugai

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu ne tik nebelieka žalinimo išmokų, bet ir sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, kurios vienas iš elementų – ekoschemos. Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas, siekiant aukštesnio aplinkos apsaugos lygio, įgyvendinant Strateginį planą, ypatingas vaidmuo teks ekoschemoms.

Ekoschemomis siekiama stabdyti dirvožemio degradaciją ir gerinti jo derlingumą, tausoti vandenį ir gerinti jo kokybę, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako emisijas, tvariai ir mažiau naudoti pesticidų ir mineralinių trąšų, saugoti biologinę įvairovę, puoselėti kraštovaizdį, didinti gyvūnų gerovę, kovoti su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms.

„Pagal ekoschemas išmokos bus skiriamos už įsipareigojimus, viršijančius Valdymo reikalavimus ir GAAB standartus, atitinkamus minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės ar kitus privalomus reikalavimus“, – pažymi D. Stravinskas.

Strateginiame plane ekoschemoms kasmet skirta 25 proc. Lietuvos tiesioginių išmokų metinio voko. Pasiūlytos 10 ekoschemų apima visus žemės ūkio naudmenų tipus (ariamoji žemė, daugiametės pievos, daugiamečiai sodiniai), įskaitant ekoschemą dėl gyvūnų gerovės didinimo. Tai kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“, „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“, „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa“, „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Gyvūnų gerovė“, „Ekologinis ūkininkavimas“ (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai).

Dirbantiems žemę – kompleksinė ekoschema

„Dirbantiems žemę, ypač užsiimantiems laukininkyste, skirta kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“, – pabrėžia D. Stravinskas. Ši ekoschema apima 4 gamybines ir 3 negamybines veiklas.

Gamybinės veiklos – augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos naudojimas, neariminės žemdirbystės technologijos. Negamybinės veiklos – kraštovaizdžio elementų priežiūra, trumpaamžių medingųjų augalų juostos, daugiamečių žolių juostos.

Išmokos už gamybines veiklas

Veikla „Augalų kaita“ skirta dirvožemiui saugoti ir jo kokybei gerinti. „Pasirinkęs įgyvendinti šią priemonę ūkininkas įsipareigos kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 augalų kaitą ir bent vienas jų turės būti dirvą gerinantis augalas (ankštiniai javai, aliejiniai augalai, daugiametės žolės, kaupiamieji ar sideraciniai (žaliasis pūdymas) augalai)“, – akcentuoja D. Stravinskas. Taip pat nustatoma mažiausia baltyminių augalų dalis – 10 proc. pagal šią priemonę deklaruoto ploto.

Plotas, už kurį bus mokama ši išmoka, turi būti ne mažesnis kaip 1 ha.

Per visą įsipareigojimų laikotarpį deklaruotą plotą galima sumažinti ne daugiau kaip 10 proc. Deklaruotame plote atsėliavimas, kai tas pats pasėlis sėjamas dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke, draudžiamas. Įsipareigojimų laikotarpis – 4 metai, bet paraiškas paramai gauti reikės teikti kasmet.

Už šios veiklos įgyvendinimą pareiškėjui mokama po 57 Eur/ha išmoka kasmet per visą įsipareigojimo laikotarpį.

Veikla „Tarpiniai pasėliai“ skatinama auginti dirvožemio kokybės išsaugojimui svarbius augalus. Pasirinkus tarpinius pasėlius per žiemą, daugiametes ankštines ir varpines žoles, aliejinius bei ankštinius augalus, varpinius javus ar šių grupių augalų mišinius reikės pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d.

Šiai veiklai tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami per pavasario sėją į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 savaites po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.

Galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas iki rugpjūčio 15 d. Sėjant žolinius augalus juos nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites.

Visais šiais atvejais negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių ir organinių trąšų. Šių augalų neleidžiama naudoti pašarui ir nuimti jų derliaus.

Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų: tarpiniai pasėliai per žiemą, įsėlis arba posėlis. Išmoka pagal šią veiklą – 139 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ ne tik skatins ūkiuose naudoti sertifikuotą sėklą, bet ir mažins augalų apsaugos produktų naudojimą, aplinkos taršą, ŠESD emisijas, didins ūkių prisitaikymą prie klimato kaitos. Siekti paramos pagal šią veiklą galės ir atnaujinantys bei persėjantys sertifikuota sėkla pievas. Tinkamas plotas išmokai gauti – ne mažesnis kaip 0,5 ha. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklos gamybai. Sertifikuotą sėklą reikės įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos.

Išmoka pagal šią veiklą – 16 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

Pasirinkusiems veiklą „Nearimines tausojamosios žemdirbystės technologijos“ išmoka – 66 Eur/ha. Mažiausias šiai veiklai skiriamas plotas – 1 ha. Strateginiame plane konkretus neariminio žemės dirbimo būdas nereglamentuojamas (pvz., gali būti taikoma tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą, seklusis dirvos skutimas, juostinis žemės dirbimas ir kt.), taip pat nenustatytas ir dirvos įdirbimo gylis, tačiau pagrindinė sąlyga – dirbamuose laukuose taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos). Taip pat pagal veiklą deklaruotuose plotuose būtina užtikrinti dirvos dangą jautriausiu periodu, nustatytu GAAB6.

Išmokos už negamybines veiklas

Kraštovaizdžiui atkurti ir jo tradiciniam mozaikiškumui išsaugoti ūkininkai skatinami imtis veiklos „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“. Parama bus skiriama už kraštovaizdžio elementų tvarkymą ir naujų elementų įkūrimą, viršijant reikalavimus, numatytus GAAB8 standarte. Pasirinkę šią veiklą pareiškėjai privalės deklaruoti esamus arba ketinamus įrengti kraštovaizdžio elementus (pvz., ežias, palaukes, vandens apsaugos juostas ir pagriovius, pavienius medžius ir krūmus, jų juostas ar grupes, akmenynus, šakų ar kelmų krūvas, kūdras ar kasmet užmirkstančias vietoves) ir juos tinkamai prižiūrėti: šienauti, nenaudoti augalų apsaugos produktų, nearti prie pat šaknų ar po laja, neleisti apaugti sumedėjusia augalija.

Išmoka už esamų kraštovaizdžio elementų priežiūrą – 150 Eur/ha, už naujų žolinių elementų įkūrimą – 157 Eur/ha pirmaisiais metais, o už naujų medėjančių elementų sodinimą – 1329 Eur/ha pirmaisiais metais. Veiklos įsipareigojimų laikotarpis – 3 metai, paraišką teikiant kasmet.

Pasirinkusieji veiklą „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ įsipareigos balandžio–gegužės mėnesiais įsėti medingųjų augalų mišinį, susidedantį iš ne mažiau kaip 3 rūšių augalų (pupinių ir nepupinių). Mišinys turi būti pasėtas arba atskiruose laukuose, arba ne siauresnėse kaip 3 m pločio juostose. Nuo liepos 15 d. iki spalio 1 d. žolę visame apsėtame plote reikės nupjauti ir išvežti arba susmulkinti. Išmoka pagal šią veiklą – 180 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.

Veikla „Daugiamečių žolių juostos“ įpareigojama balandžio–gegužės mėnesiais įsėti žolių mišinį, susidedantį iš ne mažiau kaip 3 rūšių pupinių ir varpinių žolių rūšių. Žolių mišinys turi būti pasėtas atskiruose laukuose arba ne siauresnėse kaip 3 m pločio juostose. Nuo liepos 15 iki spalio 1 d. visame šiai veiklai skirtame plote žolę nupjauti ir išvežti arba susmulkinti. Toje pačioje vietoje daugiametes žoles reikės auginti 3 metus.

Išmoka pagal šią veiklą – 170 Eur/ha kasmet per visą 3 metų įsipareigojimo laikotarpį, kiekvienais metais teikiant paraišką.

Tiek auginant trumpaamžius medinguosius augalus, tiek daugiametes žoles draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones, mineralines ir organines trąšas.

Tinkamas plotas išmokai pagal visas tris negamybines veiklas gauti – ne mažiau kaip 0,5 ha, o turintiems iki 10 ha pakaks ir 0,1 ha. Pagal veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ deklaruojami mažiausi atskirų kraštovaizdžio elementų plotai nustatyti Strateginiame plane.

Kompleksinei ekoschemai taikoma metodika, siekiant užtikrinti jos veiksmingumą ir efektyvumą – ūkininkai, norėdami dalyvauti šioje ekoschemoje, privalės pasirinkti bent 3 veiklas, mažiausiai viena iš jų – negamybinė veikla, geriausiai atitinkanti ūkio poreikius (pasirinktinai iš „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, taip pat ekoschemos“ Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ ir „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ arba žaliasis pūdymas pagal GAAB8) ir šiai negamybinei veiklai skirti ne mažiau kaip 5 proc. savo deklaruotos ariamosios žemės, o likusios – gamybinės veiklos (pasirinktinai iš „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Tausojamosios žemdirbystės technologijos“). Ekologiniai ūkiai turės galimybę dalyvauti ne daugiau nei dviejose gamybinėse veiklose (išskyrus veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“).

Ūkininkų, pasirinkusių dalyvauti tik negamybinėse veiklose, nebus reikalaujama dalyvauti gamybinėse veiklose. Ši metodika netaikoma tiems ūkiams, kuriems netaikomas ir GAAB8 – pirmiausia tai ūkiams, deklaruojantiems mažiau nei 10 ha ariamosios žemės, taip pat ūkiams, kuriuose daugiau kaip 75 proc. ūkio ariamosios žemės yra daugiametės pievos arba naudojama žolei ar žoliniams pašarams auginti, pūdymui palikta žemė arba yra naudojama ankštiniams augalams auginti, arba naudojama keliais minėtais tikslais.

Prioritetas - ekologiniam ūkininkavimui

„Nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose Lietuva iki 2030 metų yra įsipareigojusi padvigubinti ekologinių ūkių plotus. Tai sudarytų 16 proc. žemės ūkio naudmenų“, – Lietuvos siekius akcentuoja Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas. Strateginiame plane ekologinio ūkininkavimo plėtra skatinama tiek tiesioginės paramos, tiek kaimo plėtros lėšomis – perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo bus remiamas per ekoschemą, o ekologinis ūkininkavimas – ir per ekoschemą (sodininkystė, uogininkystė, daržininkystė, vaistažolės ir prieskoniniai augalai), ir per kaimo plėtros intervencinę priemonę (parama už javus ir daugiametes žoles).

Ekoschemą „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ gali rinktis norintys soduose ir uogynuose įrengti feromonų gaudykles, vabzdžių namelius, paukščių inkilus, tarpueiliuose išlaikyti žolinę dangą ir taip sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą. Išmokos dydis – 102 Eur/ha. Ji bus mokama pareiškėjams, sodus ir uogynus tvarkantiems gamtai palankiu būdu ne mažesniame kaip 1 ha plote.

Pareiškėjai, pasirinkę šią ekoschemą įsipareigos 1 ha sodų ar uogynų plote nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d. įrengti bent 1 feromonų gaudyklę vabzdžių kenkėjams, ir bent 2 inkilus paukščiams ir lizdus vabzdžiams, o sodų ir uogakrūmių tarpueilius apsėti ir/ar laikyti apsėtus žoliniais augalais.

Draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra glifosato.

Norintys vaisių, uogų ir daržovių auginimui naudoti aplinkai palankesnes gamybos technologijas gali rinktis ekoschemą „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“, pagal kurią jiems bus mokama 337 Eur/ha išmoka kasmet per visą 3 metų įsipareigojimų laikotarpį. Mažiausias plotas šiai išmokai gauti – 1 ha.

Pareiškėjai, ėmęsi šios veiklos, įsipareigos agrarinės aplinkosaugos klausimais naudotis individualiomis, specializuotų konsultantų paslaugomis, auginti sertifikuotus išskirtinės kokybės vaisius, uogas ir (arba) daržoves atvirame grunte, laikantis Nacionalinės maisto kokybės sistemos taisyklių, taip pat pateikti sertifikatą, patvirtinantį dalyvavimą nacionalinėje kokybės sistemoje.

Tarp papildomų reikalavimų, norint produkciją ženklinti ženklu „Kokybė“ – dirvožemio laboratorinių tyrimų atlikimas ir jais remiantis sudaromas ir vykdomas tręšimo planas, sėjomainos plano sudarymas ir jo laikymasis (daržininkystės ūkiams), piktžolių naikinimas pasėliuose (antrojoje vegetacijos pusėje) atliekamas mechaninėmis priemonėmis ir kt.

Ekoschema „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ pareiškėjams sudaro galimybes už 1 ha ploto, kuriame auginamos ekologiškos daržovės, bulvės, uogynai, sodai, vaistažolės, aromatiniai ir prieskoniniai augalai per visą 5 metų įsipareigojimo laikotarpį gauti po 560 Eur/ha kasmet, jei ši veikla plėtojama ne mažesniame kaip 1 ha. Reikia atkreipti dėmesį, jog parama už javus, javus pašarams, javus bei daugiametes žoles sėklai (239 Eur/ha, daugiametes žoles (198 Eur/ha) bus mokama iš kaimo plėtros intervencinės priemonės „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ lėšų.

Ekologinio ūkininkavimo plėtrai skirta ekoschema „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“. Per visą 2–3 m. įsipareigojimo laikotarpį kasmet auginantys javus, javus pašarams, javus bei daugiametes žoles sėklai gaus po 280 Eur/ha, daugiametes žoles – po 206 Eur/ha, daržoves, bulves, uogynus, sodus, vaistažoles, aromatinius ir prieskoninius augalus – po 652 Eur/ha. Paraišką išmokai gauti reikės teikti kiekvienais metais.

Įgyvendinantieji pastarąsias dvi ekoschemas privalės laikytis Ekologinės gamybos taisyklių ir Produktų ženklinimo ekologiškų produktų ženklu bei su ekologine gamyba susijusio ženklinimo ir reklamos oficialios kontrolės tvarkos aprašo reikalavimų, pildyti Ekologinės gamybos žurnalą.

Gyvūnų gerovė

Šios ekoschemos tikslas – užtikrinti aukštesnius gyvūnų gerovės standartus. Parama bus skiriama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę (pavyzdžiui, mociono aikšteles) ar ganyklas, įtraukiant ir galvijų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku, geresnes kiaulių ir paukščių laikymo sąlygas. Parama bus skiriama už laikomus sąlyginius gyvulius (SG), kuriems taikomi geresni gerovės standartai ir/arba sveikatingumo didinimo priemonės, kai apskaičiuotas paramos dydis viršija 100 Eur.

Už galimybę pieniniams galvijams laisvai išeiti į ganyklas, įtraukiant galvijų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku numatyta 48 Eur/SG (nepertraukiamai ganyti 140 d. per metus ganyklose), už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas – 22 Eur/SG (nepertraukiamai ganyti galvijus 120 d. per metus mociono aikštelėse ar ganyklose arba melžiamas užtrūkusias karves ganyti nepertraukiamai ne trumpiau kaip 60 dienų per metus), už 20 proc. didesnio laikymo ploto užtikrinimą kiaulėms – 72,67 Eur/SG, I lygio broilerių gerovės – 100 Eur/SG, II lygio broilerių gerovės – 22,86 Eur/ha, I lygio kalakutų gerovės – 188,67 Eur/SG, II lygio kalakutų gerovės – 23,67 Eur/ha, I lygio vištų dedeklių gerovės – 181,43 Eur/SG, II lygio vištų dedeklių gerovės – 140 Eur/ha išmoka. Ekoschemos įsipareigojimų trukmė – 1 metai.

Pievų ir šlapynių priežiūra

Pastaraisiais metais žymiai sumažėjus daugiamečių pievų plotui Lietuvoje, tapo aktualus jų atkūrimo ir išlaikymo klausimas. Strateginiame plane numatyta parama naujoms pievoms ariamuose durpžemiuose ar erozijos paveiktuose plotuose įveisti. Įgyvendinantiems ekoschemą „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ kasmet per visus 5 įsipareigojimo metus bus mokama 225 Eur/ha išmoka, kiekvienais metais teikiant paraišką. Įgyvendinantiems ekoschemą „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, numatyta 187 Eur/ha išmoka, kuri bus mokama kasmet per visus 5 įsipareigojimo laikotarpio metus.

Gaunantys paramą pagal šias dvi ekoschemas turės įsipareigoti pievas įrengti tik tuose ariamuose durpžemiuose, kurie, išskyrus pievas iki 5 m., praėjusiais metais buvo deklaruoti kaip ariamoji žemė, nekeisti teritorijos hidrologinio režimo, nearti pievų ir jų nepersėti kultūrinėmis žolėmis antraisiais–penktaisiais įsipareigojimų metais. Išmoka mokama pakeitusiems pievomis ne mažiau kaip 0,5 ha, jei tą plotą sudaro ne mažesni kaip 0,1 ha laukai.

Abiejų ekoschemų įgyvendinimas taip pat padės mažinti dirvožemio eroziją, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą bei užrakinti ar padidinti organinės medžiagos kiekį dirvoje.

Šlapynėms palaikyti, buveinėms ir rūšims saugoti, gyvulininkystei skatinti skirta ekoschema

„Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, pagal kurią per visą 5 metų įsipareigojimo laikotarpį skiriama po 242 Eur/ha kasmet. Ją įgyvendinantys pareiškėjai įsipareigos taikyti vėlyvesnį šienavimą – ne anksčiau kaip birželio 20 d., ekstensyvesnį 0,3–1 SG/ha ganymą, nušienautą žolę išvežti iki kitų metų kovo 1 d. Taip pat šlapynėse, kuriose įgyvendinama ši ekoschema, nebus galima arti, persėti jų kultūrinėmis žolėmis, įrengti sausinimo sistemą, naudoti augalų apsaugos produktus, tręšti mineralinėmis ir organinėmis trąšomis. Mažiausias plotas, už kurį mokama išmoka, 1 ha.

Ekoschema „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema“ siekiama išplėsti pievų tvarkymo apimtis, skatinti ekstensyvią gyvulininkystę, kartu gerinant Europos Sąjungos mastu saugomų pievų buveinių ir saugomų rūšių būklę. Pagal šią ekoschemą už ekstensyvų daugiamečių pievų tvarkymą ganant gyvulius bus mokama 192 Eur/ha, įsipareigojimo laikotarpis 1 metai, už EB svarbos natūralių pievų tvarkymą – po 297 Eur/ha ir už EB svarbos šlapynių tvarkymą – po 330 Eur/ha kasmet per 2 įsipareigojimo laikotarpio metus.

Strateginiame plane numatytoms ekoschemoms įgyvendinti suplanuota kasmet skirti 25 proc. tiesioginių išmokų voko lėšų.

ŽŪM informacija

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.