Pradedame ruoštis ganiavos sezonui

Rita Samalionienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro gyvulininkystės konsultantė

2017-03-27

Kaip ir kasmet, įsibėgėjant pavasariui, ūkininkai pradeda rikiuoti darbus, susijusius su sėja, tręšimu, o pienininkystės ūkiuose dar papildomai ruošiamasi ir artėjančiai ganiavai. Pieno supirkimo kainų prognozės nedžiugina, todėl labai svarbu sklandžiai pereiti iš tvartinio laikotarpio į ganyklinį, išvengiant pieno primilžio sumažėjimo, susijusio su gyvulių šėrimo ir laikymo sąlygų pasikeitimu.

Remiantis daugiamete bendravimo su ūkininkais patirtimi tenka pripažinti, kad dažnas pirmosiomis ganiavos dienomis vis tiek patiria didesnių ar mažesnių pieno produkcijos nuostolių, nes neįvertina gyvulių laikymo bei šėrimo pasikeitimo svarbos, įtakos produkcijai bei sveikatai.

Sutvarkome nagas

Ganykloje karvės daug judės, todėl iki ganiavos pradžios labai svarbu apžiūrėti ir sutvarkyti jų nagas. Tvartiniu laikotarpiu, ypač kai karvės laikomos pririštos, jos mažai juda, nagų ragas auga greičiau ir nespėja nusidėvėti, todėl, prieš išgenant į ganyklas, nagas reikia apkarpyti.

Apžiūrint jas reikia žinoti, kad optimalus nagos kampas su grindų paviršiumi yra apie 45 laipsnius. Kai šis kampas didesnis, tuomet užauga per didelis užpenčių rago sluoksnis, o kai mažesnis, tai rodo, kad per ilgas nagos galas. Jei išleisime gyvulius nesutvarkytomis nagomis, dėl besiformuojančios netaisyklingos stovėsenos vėliau karvėms gali išsivystyti tokios nagų ligos kaip tarpunagės dermatitas, tarpunagės flegmona, nagos gyvuonies uždegimas, laminitas. Nustatyta, kad šiek tiek šlubuojančių karvių produktyvumas sumažėja nuo 2 iki 5 l pieno per parą. Dalį gerų gyvulių dėl to gali tekti išbrokuoti.

Karvių nagų ligos – svarbi pieninių bandų problema, dėl kurios ūkininkai patiria didelių nuostolių. Šlubuojančios karvės mažiau juda, suėda mažiau pašarų, bet svarbiausia – sumažėja jų produktyvumas ir, žinoma, ūkio pajamos. Profilaktiškai nagas karvėms apžiūrėti reikėtų bent du kartus per metus – prieš ganiavą ir parginus į tvartus. Ypač produktyvių karvių nagas rekomenduojama tvarkyti net ir 3–4 kartus per metus.

Kai karvės laikomos pririštos, dažnai bandos nėra nuragintos. Prieš išgenant ganytis, patartina
apipjaustyti aštrių ragų viršūnes, nes ganant aptvaruose išryškėja atskirų gyvulių lyderystė, agresyvios karvės gali sužeisti kitas, taip vadinamas bandos autsaideres.

Įvertiname ganyklų būklę

Norėdami turimas pievas ir ganyklas naudoti intensyviai, gauti kuo didesnį žolės derlių, ūkininkai jas tręšia. Gausiai azotu tręštos ganyklos žolėje tam tikromis meteorologinėmis sąlygomis (pavyzdžiui, esant sausrai) gali susikaupti didesnis kiekis nitratų, toksiškai veikiančių karvių organizmą. Didžiajame prieskrandyje nitratai virsta nitritais, o pastarieji – amoniaku, gyvuliai gali apsinuodyti. Todėl į ganyklą, kuri buvo tręšiama mineralinėmis trąšomis ar nupurkšta pesticidais, gyvuliai turėtų būti genami tik po 21–28 dienų.

Karvės labai jautrios ilgam varinėjimui. Jeigu ganyklos toli nuo melžimo vietos, genamos karvės pavargsta. Ilgiems vaikščiojimams ypač jautrūs labai produktyvūs gyvuliai, todėl primilžis akivaizdžiai sumažėja. Nesutvarkytais bandotakiais varomi gyvuliai junta didelę įtampą einant, gali pradėti šlubuoti. Tad ganyklas patartina įrengti taip, kad tolimiausias melžiamų karvių ganymo aptvaras nuo melžimo vietos būtų nutolęs ne daugiau kaip 1–1,5 km, o nelygius bandotakius patartina išlyginti ir sutvarkyti.

Ganyklos turi būti aptvertos tik lygia viela (geriausia – elektriniu piemeniu), kad karvės nesusidraskytų tešmens ar spenių. Jei gyvuliai ganomi stacionariuose aptvaruose, po žiemos reikėtų apžiūrėti, ar nesimėto aptvarui naudotos vielos likučiai ir kitokie aštrūs daiktai, kurie galėtų sužeisti tešmenis arba pakliūti į gyvulio virškinamąjį traktą šiam ėdant žolę.

Nepamirkime pereinamojo laikotarpio

Kai kuriuose ūkiuose karvės išgenamos į ganyklas be pereinamojo laikotarpio. Ūkininkai teisinasi daugeliu priežasčių – baigėsi žiemai sukaupti pašarai, nepatogu ir daug laiko užima varyti karves atgal į tvartą, o pavasarį ir taip darbai darbus veja. Tad susitaikoma su tuo, kad kelias savaites bus gerokai mažesnis karvių primilžis ir pieno riebumas, nes karvės neišvengiamai suviduriuos dėl staiga pasikeitusio pašaro.

Mūsų klimato sąlygomis yra du pagrindiniai gyvulių šėrimo ir laikymo laikotarpiai – tvartinis bei ganyklinis. Bet reikėtų nepamiršti ir dar poros vadinamųjų pereinamųjų laikotarpių (iš tvartinio – į ganyklinį ir atvirkščiai, maždaug dviejų savaičių trukmės), kol gyvulius palaipsniui pratiname prie pašarų pasikeitimo. Keičiantis metų laikams, keičiasi pašarai ir gyvulių laikymo sąlygos, todėl tenka atitinkamai pertvarkyti ir gyvulių šėrimą.

Pereinamasis laikotarpis iš tvartinio į ganyklinį paprastai visada būna sudėtingesnis, nei grįžtant rudenį į tvartus. Gali kilti klausimas, kodėl galvijų ganymo pradžiai skiriama tiek daug dėmesio? Todėl, kad tvartinio laikotarpio racionuose yra daugiau ląstelienos, mažiau baltymų, vitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Karvės, pirmus kartus išgintos į ganyklą, per daug suėda jaunos žolės, todėl atsiranda virškinimo sutrikimų. Karvės viduriuoja, sumažėja pieno riebumas, produktyvumas. Jaunoje žolėje vegetacijos pradžioje yra mažai sausųjų medžiagų, ląstelienos, cukraus, riebalų ir daug baltymų. Susidaro netinkamas cukraus ir baltymų santykis, trūksta energijos. Labai norisi karves pradėti ganyti kuo anksčiau, kad jos duotų kuo daugiau pieno, tačiau tai reikia daryti pamažu. Prie naujos sudėties racionų galvijų prieskrandžių mikroflora prisitaiko per 10–14 dienų. Karvių, iš karto priėdusių daug jaunos žolės, virškinimo procesai didžiajame prieskrandyje sutrinka nuo neįprasto maisto medžiagų santykio. Todėl pereinamuoju laikotarpiu, be žolės, karvės turi gauti stambiųjų, silosuotų pašarų ir nebaltymingų koncentratų (avižų, miežių miltų), melasos. Antroje laktacijos pusėje ir užtrūkusioms karvėms, kol dar žolėje yra pakankamai baltymų, koncentruotų pašarų normą galima sumažinti iki minimumo.

Jei ūkyje tikrai nėra sąlygų karves laipsniškai pratinti prie ganyklos žolės, jas ganyti reikia pradėti bent savaitę vėliau. Per tą laiką žolė paauga, joje būna daugiau sausųjų medžiagų ir ląstelienos.

Ganiavą pradėkime palaipsniui

Pirmąsias 3 ganiavos dienas reikėtų ganyti 1–2 val., paskui vis ilgiau, o po 10–14 dienų galima ganyti visą dieną. Pirmosiomis ganiavos dienomis karves parginus į tvartą, reikėtų joms duoti visų žiemos raciono pašarų. Vėliau, ilginant ganymo laiką, po truputį mažinamas žiemos raciono pašarų kiekis. Šerti žiemos pašarais naudinga dar keletą savaičių, kol ganyklos žolėje bus pakankamai ląstelienos. Labai gerai pereinamuoju laikotarpiu karves pašerti melasa, kuri racionus papildo lengvai virškinamais angliavandeniais (cukrumi) ir sumažina pieno riebumo svyravimus.

Siekiant gyvulius apsisaugoti nuo ganyklinės tetanijos, geriausia juos šerti mineraliniais pašarais su didesniu magnio kiekiu. Likus kelioms savaitėms iki galvijų ganiavos pradžios ir pradėjus ganyti, į koncentruotuosius pašarus rekomenduojama įmaišyti mineralų ir vitaminų papildų. Magnio juose turi būti apie 12 proc. Tokių mineralų ir vitaminų papildų skiriama nuo 100 iki 350 g karvei per dieną, priklausomai nuo jos produktyvumo (10 l pieno reikėtų skirti 100 g papildų). Taip pat galima duoti mineralų bei vitaminų laižalų, kuriuose daugiau magnio. Tokių papildų karvėms rekomenduojama duoti iki liepos pabaigos.

Visuose žoliniuose pašaruose yra daug kalio. O natrio žoliniuose pašaruose yra 30 kartų mažiau. Galvijų organizmuose kalio ir natrio santykis yra 7:1, todėl karves ganant ganykloje, joms būtina laižomoji druska, teikianti natrį ir padedanti normalizuoti kalio ir natrio santykį.

Pienininkystės specialistai skaičiuoja, kad tinkamai pasirengus iš anksto, per ganiavą galima primelžti iki 45–50 proc. metinio pieno kiekio. Tačiau, neįvertinus pereinamojo į ganyklinį laikotarpio svarbos, prarandami pinigai ne tik dėl sumažėjusio primilžio – papildomai išleidžiama pinigų silpnesnių, dažniausiai produktyviausių karvių medžiagų apykaitos sutrikimams gydyti.

Parengta pagal Lietuvoje publikuotus straipsnius