Mėsinių galvijų augintojui pravartu žinoti

Laura Jodokienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresn. gyvulininkystės specialistė

2019-05-16

© LŽŪKT nuotr.
Ūkininkams, auginantiems mėsinius galvijus, dažnai kyla klausimų, kokius dokumentus reikia pildyti, kokių terminų laikytis gyvūnų registravimo, ženklinimo ar gyvulio netekimo atveju. Tad pravartu dar kartą prisiminti šią aktualią informaciją.

Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalo pildymas

Laikant individualiais numeriais paženklintus gyvūnus, būtina raštu arba kompiuterinėje laikmenoje pildyti Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalą GAŽ-1.

Laikant gyvūnus, kuriems suteiktas bandos numeris, būtina raštu arba kompiuterinėje laikmenoje pildyti Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnalą GAŽ-2.

Informacija apie atvestą prieauglį, išvežus ar atsivežtus, kritusius ir paskerstus gyvulius turi būti nedelsiant įrašyta Ūkinių gyvūnų bandos apskaitos žurnale. Kiekvienai bandai pildomas atskiras Ūkinių gyvulių bandos apskaitos žurnalas.

Visos gyvūnų registravimo ir ženklinimo apskaitos formos bei žurnalai turi būti saugomi 3 metus po paskutinio juose padaryto įrašo. www.vic.lt → Registruotiems naudotojams → Ūkinių gyvūnų duomenų įvedimas.

Gyvūnų registravimas ir ženklinimas

Ženklinat galvijų prieauglį, į abi ausis segama po vieną dviejų dalių įsagą su gyvūno individualiu numeriu. Paženklinti reikia ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prieauglio atvedimo.

Įsagas segamas taip, kad būtų ausies kremzlinės dalies viduryje ir gerai matomas iš gyvūno priekinės ir užpakalinės pusės. Ausų įsago brūkšninis kodas turi būti matomas iš gyvūno priekinės pusės.

Web-pav1

Galvijų prieauglio registracijos metu laikytojas (arba paslaugų teikėjai) paženklina prieauglį, registracijos duomenis laikytojas įrašo į Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalą, registruoja Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje (CDB) ir (arba) užpildo GŽ-2 ar GŽ-2a formą. Suvedant duomenis, būtina pažymėti gimusio veršelio svorį, spalvą, veršiavimosi lengvumą:

1 – be pagalbos

2 – normalus: su nedidele pagalba

3 – sunkus: naudojant mechanizmus

4 – padedant gydytojui

5 – operacija

Pirmąjį egzempliorių pateikia teritorinei VMVT ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prieauglio atvedimo, o antrasis – lieka laikytojui.

Ūkinių gyvūnų judėjimo registravimas

Ūkinių gyvūnų judėjimo registravimui naudojama dviguba pranešimų sistema. Ūkinių gyvūnų perkėlimas iš vienos laikymo vietos ir (arba) bandos į kitą galimas tik tarp užregistruotų ūkinių gyvūnų laikymo vietų ir (arba) bandų.

Ūkinio gyvūno išvežimo į kitą laikymo vietą ar bandą duomenis laikytojas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo ūkinio gyvūnų išvežimo registruoja Ūkinių gyvūnų registro centrinėje duomenų bazėje (UGRIS) ar praneša teritorinei VMVT, pateikdamas užpildytos GŽ-2 ar GŽ-2a formos pirmąjį egzempliorių, o antrąjį pasilikdamas sau.

Ūkinių gyvūno atvežimo iš kitos bandos ar laikymo vietos duomenis laikytojas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo ūkinio gyvūno užregistruoja UGRIS arba apie tai ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas praneša teritorinei VMVT, pateikdamas GŽ-2 ar GŽ-2a formos pirmąjį egzempliorių, o antrąjį pasilikdamas sau.

Svarbu, kad ūkinių gyvūnų laikytojai laiku praneštų apie gyvulių perkėlimą ir kaitą. Neretai atsitinka taip, kad skerdykla praneša apie paskerdimą, o laikytojas dar nepranešė apie išvežimą. Tokiais atvejais laikytojas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo ūkinio gyvūno išvežimo turi užpildyti GŽ-2 formą ir ją pateikti aukščiau nurodytais būdais. O laikytojai, turintys prisijungimą prie UGRIS, turi susirasti eilutę „Nepraneštų išvežimų taisymas ir ataskaita“ ir prie atitinkamo gyvūno paspausti mygtuką „Patvirtinti“.

Žemės ūkio ministerija atkreipia ūkinių gyvūnų laikytojų dėmesį, kad vadovaujantis Aprašu, ūkinių gyvūnų perkėlimas iš vienos laikymo vietos ir (arba) bandos į kitą galimas tik tarp užregistruotų laikymo vietų ir (ar) bandų. Todėl prašome ūkinių gyvūnų laikytojų nepasitikėti gyvūnų vežėjais, žadančiais „nurašyti gyvulius“. Gyvūnų vežėjai neturi teisės tvarkyti ūkinių gyvūnų perkėlimo ir kaitos dokumentų už ūkinio gyvūno laikytoją.

Susiklosčius praktikai, kada ūkinių gyvūnų laikytojai vėluoja teikti duomenis apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą, būtina žinoti, kad teikiant ES paramą vadovaujamasi ES reglamentais. todėl už visus pažeidimus ar neatitikimus, jeigu tai nėra Force majoure lemti pažeidimai, taikomos sankcijos. Atkreipiame dėmesį, kad visa atsakomybė už teikiamų dokumentų teisingumą tenka ūkinių gyvūnų laikytojams.Tik laiku pranešti duomenys apie gyvūnų perkėlimą ir kaitą užtikrina jūsų teisę į valstybės paramą.

Ūkinio gyvūnų netekimo registravimas

Laikytojas apie ūkinio gyvūno gaišimą, priverstinį skerdimą ar skerdimą savo reikmės ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo įvykio duomenis užregistruoja CDB ar teritorinėje VMVT užpildo GŽ-2 ar GŽ-2a formas, formos antrąjį egzempliorių pasilikdamas sau. Nugaišusių, priverstinai paskerstų ar paskerstų savo reikmėms ūkinių gyvūnų ausų įsagai neišimami, pasai turi būti grąžinami pasą išdavusiai įstaigai.

Ūkinių gyvūnų vagystės registravimas

Registruotų ūkinių gyvūnų vagystės atveju laikytojas ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas registruoja duomenis apie įvykį CDB ar teritorinėje VMVT užpildo GŽ-2 ar GŽ-2a formą, pažymėdamas kaip „išvežimą“, o jo priežastį – kaip „pavogimą“.

Suradus pavogtą ūkinį gyvūną, laikytojas ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas registruoja CDB ar teritorinėje VMVT užpildo GŽ-2 ar GŽ-2a formą, pažymėdamas įvykį kaip – „atvežimas“, o priežastį kaip – „grąžinimas“.

Mėsinių galvijų kilmės knygų nuostatai

Kiekvienai galvijų veislei tvarkoma atskira mėsinių galvijų kilmės knyga (toliau – kilmės knyga).
Į kilmės knygas įrašomi galvijai, atitinkantys nuostatų reikalavimus, ir kurių vykdoma produktyvumo kontrolė. Galvijai į kilmės knygas įrašomi jų savininkų prašymu.
Kilmės knygų duomenis kaupia, sistemina, saugo ir ataskaitas teikia VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ŽŪIKVC).
Kilmės knygas tvarko žemės ūkio ministro įsakymu pripažinta galvijų veislininkystės institucija (asociacija) ŽŪIKVC interaktyviojoje duomenų bazėje.
Į kilmės knygas įrašomi galvijai ir jų prieauglis turi būti registruoti, jų tapatybė nustatyta pagal
galiojančią tvarką. Pripažįstami tik tie įrašomų galvijų protėviai, kurie buvo suženklinti pagal tuo metu galiojusius galvijų produktyvumo kontrolės nuostatus.
Kilmės knygos suskirstytos į pagrindinį ir papildomą (D) skyrius. Pagrindinis skyrius suskirstytas į elitinių galvijų (E), A, B ir C poskyrius.
Pirmą kartą į kilmės knygos skyrius (poskyrius) palikuonys įrašomi atsižvelgiant į tėvų kilmę ir jų įrašymą į tam tikrą kilmės knygos skyrių (poskyrį):
Buliai į kilmės knygą įrašomi, jei žinoma ne mažiau kaip dviejų kartų jų kilmė, ir jeigu atitinka kilmės knygos A ir B poskyrių reikalavimus.
Atlikus mėsinių galvijų individualų įvertinimą, galvijai gali būti perkelti į kitą kilmės knygos poskyrį atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
- buliai – atsižvelgiant į veislinę vertę, kompleksinio įvertinimo indeksą, atitiktį veislei, raumeningumą, eksterjerą ir palikuonių penėjimosi bei mėsines savybes;
- karvės – atsižvelgiant į veislinę vertę (veislės tipo atitiktį, raumeningumą ir eksterjerą, reprodukcines savybes – pagal veršiavimosi lengvumą, laikotarpį tarp veršiavimųsi, veršelių stambumą ir išsaugojimą).
Galvijų savininkai, sutikdami padengti papildomas išlaidas, gali kreiptis su prašymu, kad pripažintos veislininkystės institucijos sudaryta komisija spręstų dėl atskirų galvijų įrašymo į aukštesnį kilmės knygos skyrių (poskyrį). Komisija, išanalizavusi galvijo kilmę ir apžiūrėjusi vietoje, gali galviją perkelti į aukštesnį skyrių (poskyrį), jei jis atitinka tam kilmės skyriui keliamus reikalavimus.
Iš kitų šalių įvežtas galvijas įrašomas į tą skyrių (poskyrį), kuris nurodytas galvijo kilmės pažymėjime arba, jei nenurodytas, – įrašomas į tą kilmės knygos poskyrį, kurio kriterijus jis atitinka pagal nuostatus, nurodant jo individualų numerį ir kilmės knygos, į kurią galvijas buvo pirmą kartą įrašytas, numerį.
Iš kilmės knygos galvijai gali būti išbraukti paaiškėjus, kad jų kilmės duomenys yra klaidingi, suklastoti ar neatitinka nustatytų reikalavimų.
Jei galvijų laikytojas kelis kartus pateikia neteisingus duomenis, kilmės knygą tvarkanti pripažinta veislininkystės institucija turi teisę atsisakyti įrašyti į kilmės knygą tos bandos galvijus.
Į kilmės knygą įrašomų galvijų kilmė tikrinama DNR ar kitais tinkamais metodais ir tvarkoma paveldimų ligų apskaita. Kilmę privaloma tikrinti:
- visų veislei atrenkamų veislinių buliukų ir jų motinų;
- telyčaičių, gautų embrionų persodinimo metodu;
- kalendoriniais metais kas šimtosios į kilmės knygą įrašomos karvės ar telyčaitės;
- jei per paskutiniuosius kalendorinius metus iš tirtų mėginių buvo nustatyta daugiau kaip 20 proc. kilmės klaidų, tai einamaisiais metais kilmė tikrinama kas dešimtosios į kilmės knygą įrašomos karvės ar telyčaitės.
Embrionų persodinimo būdu gauto prieauglio kilmė pažymima raidėmis ET ir nurodomi genetiniai jo tėvai.
Žymos apie paveldimas ligas daromos gavus patvirtinimą iš kompetentingos institucijos. Tokių galvijų kilmė privalo būti patikrinta DNR metodu.

Kilmės pažymėjimas

Mėsinio galvijo kilmės pažymėjimas sudaromas ŽŪIKVC duomenų bazėje iš joje esančių kilmės knygos duomenų. Kilmės pažymėjimą išduoda kilmės knygą tvarkanti žemės ūkio ministro įsakymu pripažinta galvijų veislininkystės institucija (asociacija) galvijo laikytojui prašant.

Prie galvijo, kuris yra paveldimų ligų genų nešiotojas, vardo, jei vardo neturi, tai prie individualaus numerio, įrašoma sutartinė paveldimos ligos pavadinimo santrumpa. Keičiantis savininkui, jeigu galvijo ir jo protėvių produktyvumo ir veislinės vertės duomenys pasikeitė, išduodamas naujas pažymėjimas su naujausiais duomenimis.

Galvijo kilmės pažymėjimui išduoti reikalingi duomenys: veislė, spalva, gimimo data, gyvulio vardas, jo tėvų identifikaciniai Nr.).

Parengta pagal E.Šileikytės „Atmintinė mėsinių galvijų augintojams“ : specializuotas leidinys mėsinių galvijų augintojams 3/2018 , 65-69.