Į pašarų gamybą būtina investuoti pirmiausia

Vidas Tolevičius

LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vyresn. gyvulininkystės specialistas

2019-07-18

© LŽŪKT nuotr.

Pabaiga. Pradžia: 1 d. 2019-05-30, 2 d. 2019-06-07, 3 d. 2019-07-02

Gyvulininkyste besiverčiantys ūkininkai dažnokai svarsto, ko labiau reikia: naujo tvarto, modernios mėšlidės, daugiau geresnių gyvulių, produktyvesnių žalienų ar geresnės pašarų ruošimo technikos. Protingas šeimininkas išlaidas pirmiausia nukreipia ten, kur jos greičiausiai sukuria pelną.Pieno ir mėsos ūkyje svarbiausias prioritetas yra kokybiški ir pigūs savos gamybos pašarai.

Jų kiekis ir kokybė ūkyje labai priklauso nuo žalienų būklės ir turimos pašarų ruošimo technikos. Gyvuliai „dirba“ ūkyje visus metus be išeiginių, 24 valandas per parą. Kiekvieną dieną jie pagamina tiek litrų pieno ar gramų mėsos, kiek užtenka maisto medžiagų, gaunamų su pašaru. Jei gyvuliams tenka daryti „prastovas“, kaltas šeimininkas. Ūkis tampa stabilus tik tuomet, kai praeina du svarbiausius raidos etapus:

Įsirengiamos produktyvios žalienos.
Laiku ir tinkamai sudorojamas žolės derlius.

Šie dalykai labai susiję, nors ir nepriklausomi vienas nuo kito. Iš menkaverčio žolyno pagaminti labai vertingą pašarą nepadės jokia technologija. Turint labai vertingą ir produktyvų žolyną irgi dar nereiškia, kad turėsi aukščiausios kokybės pašarą. Lemiamu momentu neturėdami reikiamos pašarų dorojimo technikos ir dvi savaites eilėje laukdami preso, ūkininkai žolę gali supūdyti arba pasendinti. Prapjovus ruloną žiemą, jame bus rasta, deja, tik tai, kas į jį sudėta. Pirmą žolę dorojus liepos pradžioje, karvės į tokį pašarą „šnairuoja“. Dėl to kalta ne šienavimo technika.

Nuostolių patiriama ne tik ruošiant žiemos pašarus, bet ir ganant vasarą. Tik jaunoje sultingoje žolėje besiganančios karvės duoda daug pieno. Suvėlinus ganiavos pradžią, nenušienaujant ganymo liekanų ir aptvarų laiku nepatręšiant, turėti ganyklose jaunos žolės visą vasarą pasidaro neįmanoma. Jau birželio mėnesį, braidydamos po pasenusią žolę, karvės nebepriėda, mažėja pieno primilžiai.

Teisingas ganiavos organizavimas

Teisingas ganiavos organizavimas – toks pat atsakingas darbas ūkyje, kaip ir pašarų gamyba. Tik įsirengus produktyvias žalienas, teisingai organizuojant ganiavą, tinkamai ir sparčiai užkonservavus žolę, žiemą galima tikėtis aukštų ir stabilių pieno primilžių bei galvijų priesvorių.

Šeriant galvijus vertingais žoliniais pašarais, galima sutaupyti iki 50 proc. gerokai savikainą padidinančių koncentratų. Šieno, vytintos ir nevytintos žolės siloso kokybė priklauso nuo įvairių veiksnių, tačiau vienas svarbiausių – žolių vegetacijos fazė pašarų ruošimo metu.

Šienas vis dar populiarus

Lietuvoje pieno ūkiuose ruošiama pakankamai daug šieno. Šis pašaras, pagamintas iš vertingos žolės, labiausiai atitinka galvijų fiziologinius poreikius. Šeriant šienu, skatinama didžiojo prieskrandžio mikroorganizmų veikla, pagerėja lakiųjų riebalų rūgščių (kurios yra pagrindinis galvijų energijos šaltinis) sintezė. Geros kokybės šienas skatina karvių produktyvumą ir gerina pieno kokybės rodiklius.

Šieno vertė priklauso nuo žolyno botaninės sudėties, vegetacijos fazės, orų bei ruošimo technologijos. Tačiau ruošiant šieną neretai patiriama nemažai nuostolių dėl prastų oro sąlygų. Net esant sausiems orams, prarandama apie 12–20 proc. sausųjų medžiagų, o vyraujant lietingiems orams, nuostoliai siekia 35 ir daugiau procentų. Be to, ruošiant šieną, sunku mechanizuoti visus gamybos, o vėliau – ir šėrimo darbus. Džiovinant šieną ant žemės, prarandama daugiau maisto medžiagų nei jį kraunant į žaiginius arba džiovinant kluonuose aktyviąja vėdinimo sistema.

Rekomenduojame pažiūrėti

Besirengiantiems ruošti žolinius pašarus

Karvė – ne bebras, medžių negraužia. Žolynų įvertinimas

Žolynų įrengimas ir priežiūra: kaip pasiruošti ir ką apmąstyti

Išskirtinės kokybės pašarų ruošimas

Kodėl svarbu tirti pašarus?

Jei turite klausimų ar reikia patarimo, kreipkitės į LŽŪKT Technologinių paslaugų skyrių tel.: (8 347) 37 846, 8 639 46071 arba [email protected]

Parengta pagal doc. E. Klimo metodinę medžiagą ,,Produktyvių žalienų įrengimas ir tvarkymas“ bei kitų lietuvių ir užsienio autorių straipsnius