Gruodis bityne

Meilutė Močiškytė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės skyriaus specialistė

2016-12-06

Bičių kamuolys žiemą

Gruodžio mėnesį prasideda kalendorinė žiema. Oro temperatūrai nukritus žemiau nei 13 °C šilumos, bitės pradeda koncentruotis korių tose vietose, kur neseniai išsirito perai ir pradeda formuoti žiemos kamuolį.

Nustatyta, kad stiprios bičių šeimos į kamuolį pradeda formuotis aplinkos temperatūrai esant 7 °C šilumos, vidutinio stiprumo – 10 °C šilumos, o silpnos šeimos – 13 °C šilumos.

Didžiąją dalį (net 75 proc.) bičių kamuolio užimamo ploto sudaro koriai su tuščiomis akelėmis. Tuščias korys – geras šilumos izoliatorius. Jei bičių žiemos kamuolys susiformuoja ant korio su pilnomis medaus akelėmis, šilumos prarandama tris kartus daugiau. Žiemojančio bičių kamuolio viršus visuomet siekia korių dalį, kurioje yra medus, tam, kad bitės galėtų maitintis. Žiemą bitės maisto atsargų sunaudoja nedaug, vidutinio stiprumo šeimai parai reikia apie 30–80 g medaus.

Nerimauti, kad lapkričio mėnuo buvo šiltas, nereikėtų. Šiltomis dienoms ir pasirodžius saulei, bitės dar skraidė, valėsi, o kai kurios dar nešė vandenį.

Gruodžio mėnesį rekomenduojama retkarčiais apsilankyti bityne, ypač po vėjuotų dienų, patikrinti, ar vėjas neišvartė skydų, nenukilnojo avilių stogų, apžiūrėti, ar į avilius neįsibrovė pelės. Pirmąjį žiemos mėnesį bitėms svarbiausia – ramybė.

Jei gruodžio mėnesį atšąla iki 8 °C–10 °C, galime visiškai apšiltinti bičių šeimas sudėdami šonines kamšas. Tai padaryti turime tyliai, kad nesudrumstume bičių ramybės.

Žiemos laikotarpiui bityne darbo netrūksta – nesustojamai lydomas vaškas, gaminamas arba perkamas trūkstamas inventorius, planuojami ateinančių metų darbai, analizuojami bityno užrašai.

Turint nors ir nedidelį bityną, rekomenduojama vesti bityno užrašus. Atlikus vieną ar kitą darbą, iš pradžių atrodo, kad nesunkiai viską atminsite, tačiau praėjus keletui savaičių pamirštama, kuriame avilyje koks darbas buvo atliktas. Gerai, kai kiekvienas avilys turi savo kortelę, į kurią surašomi visi darbai. Patogiausia, kai kortelė yra avilyje. Apžiūrėjus bičių šeimą iš karto ją galima užpildyti. Vis tik reikia būti atsargiems, nes bitės dažnai korteles sugraužia.

Rekomenduojama visam bityno skyriui turėti bendrą žurnalą, kuriame kiekvienai bičių šeimai būtų skiriamas puslapis. Bityno užrašuose turėtų būti šie duomenys: šeimos numeris, korių skaičius, šeimos stiprumas, perų kiekis (koriais), motinėlės amžius, medaus kiekis, bičių duonelės kiekis, bičių ligos. Užrašų pabaigoje reikėtų pažymėti, kiek per sezoną iš šeimos gauta medaus, vaško, kiek buvo spiečių. Būtina pasižymėti, kiek žiemai palikta korių, medaus, kiek sumaitinta cukraus sirupo. Kiekvienas bitininkas veda savo individualius bityno užrašus, pasižymėdamas tai, kas jam atrodo svarbiausia.

Gruodį rekomenduojama peržiūrėti korių atsargas, esančias sandėliuose. Primename, kad seni tamsūs koriai lizduose – ligų šaltinis, bitės gali dažniau sirgti perų puviniais, nozematoze, askosferoze. Šviesius korius laikant saugyklose, juos rečiau puola vaško kandys.

Metams bėgant, bičių vaškas kaupia pesticidus ir sunkiuosius metalus, kurie neigiamai veikia bites ir atsiliepia produktų kokybei, todėl neturėtume korių vartoti ilgiau kaip dvejus metus. Tik tuomet galima tikėtis sveikų ir produktyvių bičių šeimų. Bičių ligos plinta ir per dirbtinus korius.

Nepamirškime to, keisdami vašką į dirbtinus korius. Nuo lizdo apimties ir korių kokybės priklauso šeimos gyvenimas. Tik ką pasiūti koriai būna šviesūs. Jeigu bitės į juos pila tik medų, koriai ilgam išlieka šviesūs, o jei augina perus, tai koriai greit pajuosta. Išsiritus kiekvienai perų kartai, prie akutės kraštų lieka prilipusi kokono išnara, o akutės dugne – ir kokono išnarų liekanų, dėl to korys iš šviesaus virsta rudu, o po to ir pajuosta. Keičiasi ir korio storis, forma bei apimtis.

Bičiulis Robertas Pilauskas (Prienų r.)