Birželio 26 d., sekmadienis | 22

Ganiavos sezonui koją pakišo šalti orai

„Ūkininko patarėjo“ informacija
2022-05-26

Vieni ūkininkai jau išgynė gyvulius į laukus, kiti – dar ne

Šiųmetinis ganiavos sezonas dėl šaltų orų ir prastos žolės daugelyje rajonų vėluoja. Kai kurie pieno ūkių šeimininkai skaičiuoja paskutinius pernykščių pašarų rulonus. Apie pirmosios žolės pjūtį ūkininkai kol kas nekalba. Ji prasidės vėliau nei ankstesniais metais.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Pilnos šėryklos

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose netyla ūkininkų diskusijos apie ganiavą ir pirmosios žolės pjūtį. Net gretimuose rajonuose situacija yra labai skirtinga. Švenčionių r. ūkininkė Laima Bražėnienė tvirtino, kad jos karvutės lauke ganosi tik keletą dienų. Žolės nėra daug, todėl gyvuliai vakarais parvedami į tvartą ir šeriami šienu, šienainiu. Tačiau kaimyniniame Ignalinos r. žolės yra iki kelių. Minėto rajono ūkininkė Viktorija Šiaudinytė teigė, kad karvėms žolės pakanka, todėl ir primilžiai padidėjo.

„Kažin, kaip bus su pirmąja žole? Girdžiu, kad kai kuriuose rajonuose ji neužaugusi. Dvejus metus ūkininkai džiaugėsi geru žolės derliumi, o šiemet ne kažin ką nusirankios, kol kas nėra ką šienauti, net ir sietinėse pievose“, – pastebėjimus išsakė L. Bražėnienė.

Skuodo r. ūkininkė Vilija Statkuvienė karves į ganyklas planuoja išleisti šią savaitę, nes žolės yra per mažai. „Pašarų yra šėryklose. Gerai, kad pernai buvo gausus žolių derlius, todėl pašarų gyvuliams pakaks. Karvėms nėra malonu stovėti tvarte, jos jaučia, kad į lauką vedame telyčias, kurias pratiname prie aptvarų, todėl ir jos nori į ganyklas, bruzda. Visi jaučia pavasarį“, – teigė Vilija. Ji sakė, kad Skuodo rajone dar neprasidėjęs masinis gyvulių išgynimas į laukus. Ūkininkai žvalgosi į orų prognozes ir laukia ne tik šilumos, bet ir lietaus.

Pirmoji žolė – pašarams

Klaipėdos r. ūkininkas Manfredas Skroblys gyvulių pirmoje žolėje negano. Pirmoji žolė yra labai maistinga, tad iš jos gaminami pašarai melžiamoms karvėms. Gyvuliai ūkyje bus išginti tik į antrąją žolę. Tokios praktikos Manfredas laikosi, nes su sūnumi prižiūri daug gyvulių, bet turi mažai žemės. Jiems pašarai yra labai svarbūs.

„Aš laikau karves, o sūnus – mėsinius galvijus. Telyčios ir mėsiniai galvijai ganosi antroje, trečioje ir ketvirtoje žolėje, nes yra laukų, kuriuos mes šienaujame net keturis kartus. Dabar pirmoji žolė atrodo nekaip, nes nuo balandžio 10 d. mūsų krašte iškrito vos keletas milimetrų kritulių. Tai tarsi raselė“, – teigė pieno ūkio šeimininkas.

Pajūrio krašte gyvenantis vyras sakė, kad šis pavasaris šaltas. Jis neatmeta galimybės, kad šalnos bus nušaldžiusios kukurūzus, kurie buvo pasėti balandžio pabaigoje. „Kukurūzai dar nėra pilnai sudygę, praėjusią savaitę buvo šalnos. Jos yra retas reiškinys mūsų krašte. Gali būti, kad jos nušaldė kukurūzus. Šilumos kol kas neturėjome, saulės pakanka, todėl ir žolė auga prastai. Neaišku, koks bus pirmos žolės derlius. Žolę mėginsime nuimti gegužės pabaigoje, nes žolynai tuoj pereis į kitą fazę ir ims kyšoti „šluotelės“. Palyginus su ankstesniais metais, šiųmetinė žolė atrodo labai prastai“, – pasakojo Manfredas, kurio ūkyje pernai buvo paruošta daug kokybiškų pašarų, kuriais dabar ir šeriami gyvuliai.

Reti žolynai

Ganiavos praėjusią savaitę dar nebuvo pradėję pietiniai Dzūkijos rajonai, kuriuose vyrauja nenašios žemės. Prienų r. ūkininkė, agronomė Roma Armanavičienė sakė, kad pašaro karvutėms dar turi, todėl jas iki šios savaitės dar laikė tvartuose.

„Ankstesniais metais ganiavą pradėdavome iki gegužės 15 d. Tačiau šiemet karvučių išvesti į ganyklas neskubėjome, nes gamta – permaininga, rytais baltuodavo gruodas. Žolynai būdavo apšalę, net liucerna, svidrė apšaldavo. Tai nėra malonu. Šiųmetiniai žolynai yra reti. Iš toli atrodo, kad jie žali, gražūs, bet kai pažiūri iš arčiau, nieko gero nėra. Kai kurie ūkininkai išleisdavo po kelias karves į ganyklas, tačiau jos nelabai noriai tokius žolynus ėsdavo. Kai augalai pašąla, pakinta jų struktūra“, – pasakojo R. Armanavičienė.

Pasak Prienų r. ūkininkės, išgynus į prastas ganyklas daugiau nei 70 galvijų, per savaitę galima visus turimus masyvus nuganyti, o kai būna šalnos, žolynai greitai neatauga. „Ūkininkai stengiasi, kad žolynai būtų kuo geresni, atlieka tręšimus. Kiekvienas tai daro pagal savo ūkio galimybes. Mes naudojame skystą mėšlą tuose laukuose, kurie yra arčiau namų. Juos skiriame ganymui. O pjovimui sėjame tokias pievas, kuriose dominuoja ankštiniai augalai, kad išvengtume trąšų. Aš niekada netręšiu pievų ir prisiruošiu pašaro. Pievas atsėjame kas 5 metus, dirvas kalkiname“, – sakė R. Armanavičienė.

Šiame ūkyje dar nėra suplanuoti pirmosios žolės nuėmimo darbai. Tai priklausys nuo orų. Tikimąsi, kad pjūties darbai nebus atlikti labai vėlai, nes geriau yra pjauti retesnę žolę nei vėlyvą.

Pagal žolyną matosi, kad pjūtis bus pradėta vėliau nei ankstesniais metais

Pjūtį pradės vėliau

Kelmės r. ūkininkas Edmundas Pikturna teigė didelį dėmesį skiriantis pašarų kokybei ir auginamų žolynų sudėčiai. Pastaraisiais metais dėl žolynų sudėties ir priežiūros jis konsultuojasi su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos agronomijos fakulteto mokslininkais, todėl gyvuliams žolės pakanka. Jo karvutės ganyklose ganosi jau beveik dvi savaites.

Ūkininkas džiaugėsi, kad šiųmetinė žolė, kurios dalis yra patręšta srutomis, o kita dalis – naujomis trąšomis, sudėtimi panašiomis į „Ekoplant“, atrodo gražiai. Nors šiųmetinius žolynus ūkininkas patręšė ir jie yra tankūs, tačiau dėl drėgmės stokos jie neaukšti. Manoma, kad pirmos žolės derlius bus menkesnis. Pernai iš hektaro ūkyje buvo paruošta 12–13 rulonų šienainio. Vienas rulonas svėrė beveik toną. „Dar drįstu abejoti dėl savo prognozių. Koks bus pirmosios žolės derlius, matysime, kai ją pjausime. Pagal žolyną atrodo, kad pjūtį pradėsime vėliau nei ankstesniais metais, nes dar nėra pakilę nei dobilai, nei motai. Jie visi vos ne kartu kyla. Jei bus šilumos, ypač naktimis, bus dar geriau. Dabar yra taip, kaip yra. Stebiu kaimynines pievas, kuriose auga ne sietiniai žolynai, kurie yra netrešti, tai matosi žemė, žolės nėra. Manau, kad tokias pievas jau laikas atnaujinti, naujai įsėti žoles, nepamiršti jų prižiūrėti ir tręšti“, – pastebėjimais pasidalijo E. Pikturna.

Išskirtinis sezonas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis pastebėjo, kad ūkiuose žolynai „išsigandę“, nes sausa ir šalta. Šiųmetinis ganiavos sezonas – išskirtinis. Vieni ūkininkai jau išgynę gyvulius į laukus, kiti – dar ne. Masinis gyvulių išgynimas į laukus vėluoja. „Pienininkai, laikantys gyvulius tvartuose, bijo, kad greitai nuganys pirmąją žolę ir jos pritrūks, nes žolė „skysta“ ir pagal maistingumą, ir pagal kiekį. Viskas truputėlį vėluoja. Tačiau jei bus lietaus ir šilumos, situacija turėtų pasitaisyti. Gamtos neapgausi, todėl reikės spėti suktis jos ritmu, nes žolynas subręs labai staigiai. Todėl pirmosios žolės paruošimas ir ganymas vyks vienu metu“, – pastebėjimus išsakė V. Gudaitis.

LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis pastebėjo, kad dabar pieno ūkio šeimininkai susiduria su gyvulių viduriavimo ir sveikatingumo problemomis

Gyvulininkystės ekspertas pastebėjo, kad dabar pieno ūkio šeimininkai susiduria su gyvulių viduriavimo ir sveikatingumo problemomis, nes pirmoje žolėje yra mažai ląstelienos. Jis rekomenduoja karvėms duoti šieno, šienainio, pašaruose naudoti didesnį kiekį magnio papildų. „Kai kuriuose ūkiuose žieminiai pašarai baiginėjasi. Vakar buvau viename ūkyje, kurie skaičiuoja paskutinius rulonus. Matyt jie buvo pasiskaičiavę ir pasigaminę jų tiek, kiek jiems reikia pagal poreikį. Tačiau kiti jo turi pakankamai, šiemet galėtų net ir nešienauti“, – sakė pašnekovas.

Nepakenks sveikatai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas sakė, kad pavasarinių šalnų nuvarginti žolynai nepakenks gyvulių sveikatai.

Tiek pavasarį, tiek rudenį būna stiprių šalnų ir gyvuliai žolę ėda. Ir tai – nieko baisaus. Jei rudenį, kai gyvuliai suėda didesnį kiekį nušalusios žolės, galima turėti bėdų su veršingomis karvėmis, nes galimi išsimetimai, abortai, tai pavasarį to tikrai nereikėtų bijoti“, – kalbėjo mokslininkas. Jis akcentavo, kad ir ankstyvą, ir vėlyvą pavasarį ūkininkai, turintys didesnę bandą ir norintys išvengti netikėtumų, turėtų pirmąsias dvi savaites pasirūpinti, kad ganykloje galvijai galėtų savarankiškai, laisvanoriškai paėsti sauso šieno. Tai – šiokia tokia profilaktika žolinei tetanijai (produktyvių karvių medžiagų apykaitos ligai) ir magnio trūkumui. Kadangi jauna žolė yra sultinga, vandeninga, galimi gyvulių viduriavimai, dėl kurių netenkama mineralų ir vitaminų. „Nors šienas to nekompensuoja, tačiau jis pristabdo viduriavimą. Visa kita – puiku. Džiaukimės pavasariu ir žole“, – teigė LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas.

Jolita Žurauskienė, ŪP korespondentė, autorės, socialinių tinklų ir LŽŪKT nuotraukos

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.