Mokesčio mokėtojas tam tikrais atvejais turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti. Dokumentai, reikalingi skolų beviltiškumui pagrįsti, priklauso nuo įsiskolinimo dydžio bei nuo to, kokiam skolininko statusui (mirties, likvidavimo, bankroto) egzistuojant grindžiamas skolos beviltiškumas. Taigi, ką reikia žinoti apie beviltiškas skolas?
Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad skolos yra laikomos beviltiškomis, jeigu:
Visais šiais atvejais mokesčio mokėtojas turi įrodyti skolos beviltiškumą ir pastangas šioms skoloms susigrąžinti. Dokumentai, reikalingi skolų beviltiškumui pagrįsti, priklauso nuo įsiskolinimo dydžio (žr. 1 lentelę) bei nuo to, kokiam skolininko statusui (mirties, likvidavimo, bankroto) (žr. 2 lentelę) egzistuojant grindžiamas skolos beviltiškumas.
1 lentelė
2 lentelė
Mokesčių mokėtojas turi turėti dokumentų, įrodančių skolų beviltiškumą ir pastangas jas susigrąžinti, originalus arba jų nuorašus. Dokumentai, kuriais remiantis skolos pripažįstamos beviltiškomis, turi būti saugomi tokį pat laikotarpį ir tokia pat tvarka, kaip saugomi finansinės apskaitos dokumentai pagal galiojančius teisės aktus.
Skolos gali būti nelaikomos beviltiškomis, nors ir atitinka beviltiškomis laikomų skolų kriterijus:
Jei turite klausimų dėl ūkio, įmonės, žemės ūkio bendrovės, kooperatyvo, mažosios bendrijos, viešosios įstaigos ir kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansinės apskaitos, mokesčių ar norite pasinaudoti ES parama, kreipkitės į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantus kiekviename rajone.