Gegužės 19 d., sekmadienis | 24
Dirbtinis intelektas. Ar sėkmingas ES didysis planas?
2024-05-01
Agroakademija.lt: generuota dirbtiniu intelektu, freepik.com nuotr.
Įsivaizduokite, kad mes paklausėme pokalbių roboto, kas ateityje nulems ES ekonominės plėtros kelią. Jo atsakymas tikriausiai bus – dirbtinis intelektas. Audito Rūmų auditoriai įvertino, ar Komisija įgyvendino šiuos planus, ir išanalizavo jos vaidmenį prisidedant prie Europos dirbtinio intelekto ekosistemos kūrimo. Kitaip tariant, ar ES deda pakankamai pastangų, kad šios didelės technologinės revoliucijos metu nebūtų praleista galimybė?
Politikams ir ekspertams gali būti sunku rasti geresnį atsakymą. 2018 m. Europos Komisija kartu su valstybėmis narėmis priėmė suderintą investicijų į dirbtinį intelektą didinimo ir teisinės sistemos pritaikymo planą, kuris 2021 m. buvo peržiūrėtas. Buvo siekiama padėti ES tapti pasauline lydere dirbtinio intelekto srityje, atsižvelgiant į aršią konkurenciją, ypač su JAV ir Kinija. Audito Rūmų auditoriai įvertino, ar Komisija įgyvendino šiuos planus, ir išanalizavo jos vaidmenį prisidedant prie Europos dirbtinio intelekto ekosistemos kūrimo. Kitaip tariant, ar ES deda pakankamai pastangų, kad šios didelės technologinės revoliucijos metu nebūtų praleista galimybė?
Dirbtinis intelektas – tai technologija, kuria žadama pertvarkyti ekonomiką, skatinti ekonomikos augimą ir spręsti visuomenės uždavinius, tačiau dėl jo taip pat kyla būdinga rizika saugai ir gali būti sutrikdyti ekonomikos ir visuomenės procesai. Dirbtinis intelektas apima įvairias besivystančias technologijas, kuriomis kuriama sinergija su kitomis besiformuojančiomis tendencijomis (pavyzdžiui, robotikos, didžiųjų duomenų ir debesijos kompiuterijos, našiosios kompiuterijos, fotonikos ir neurologijos srityse). Svarbus postūmis buvo mašinų, kurios galėtų ne tik mokytis iš didelio kiekio duomenų naudojant specializuotus procesorius, bet ir ilgainiui pagerinti savo tikslumą, mokymosi algoritmų sukūrimas.
Kadangi dirbtinis intelektas yra proveržio technologija, efektyvios investicijos šioje srityje ir gerai reguliuojamas poveikis bus pagrindiniai veiksniai, ateinančiais metais lemiantys ekonomikos augimo tempą. Prognozuojama, kad 2024–2030 m. pasaulinė dirbtinio intelekto rinka kasmet augs 15,8 % – iki 680 milijardų eurų 2030 m. Kelios pasaulio šalys užsibrėžė strateginį tikslą tapti lyderėmis plėtojant ir diegiant dirbtinį intelektą. JAV jau seniai pirmauja dirbtinio intelekto lenktynėse, o Silicio slėnis yra pasaulinis dirbtinio intelekto inovacijų centras. Kinija taip pat parengė plėtros planą, kaip į dirbtinį intelektą investuoti viešąsias lėšas ir iki 2030 m. tapti pasauline lydere šioje srityje.
ES pagrindinė atsakomybė už dirbtinio intelekto inovacijų ir diegimo skatinimą tenka valstybėms narėms. ES atlieka svarbų vaidmenį skatinant skaitmeninį vartotojų pasitikėjimą, derindama nacionalines taisykles dėl skaitmeninių aspektų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto reguliavimo ir dalijimosi duomenimis. Be to, Komisija siekė finansiškai remti dirbtinio intelekto ekosistemą, daugiausia pasitelkdama ES mokslinių tyrimų ir skaitmenines programas. Įgyvendindama savo 2018 m. suderintą Europoje sukurto dirbtinio intelekto plėtros ir naudojimo planą, Komisija nutiesė ES kelią tapti pasauline lydere dirbtinio intelekto srityje. Šis planas 2021 m. buvo peržiūrėtas. Pagrindinis tikslas buvo sukurti pasitikėjimo ir kompetencijos dirbtinio intelekto ekosistemą ES. ES privačiųjų ir viešųjų investicijų į dirbtinio intelekto srityje tikslai 2018–2020 m. laikotarpiu iš viso siekė 20 milijardų eurų, o per ateinantį dešimtmetį – 20 milijardų eurų kiekvienais metais. Komisija įsipareigojo padidinti ES finansuojamas investicijas į dirbtinio intelekto mokslinius tyrimus ir inovacijas iki 1,5 milijardo eurų 2018–2020 m. ir 1 milijardo eurų per metus 2021–2027 m. Kalbant apie nacionalinį viešąjį finansavimą į dirbtinio intelekto strategijas, Prancūzija ir Vokietija paskelbė apie didžiausias nacionalines investicijas.
Išsami ataskaita bus paskelbta gegužės pabaigoje.
Europos Audito Rūmų informacija
